Kauno koncentracijos stovykla

Kauno koncentracijos stovykla (vok. Konzentrationslager (KZ) Kauen) – koncentracijos stovykla veikusi Kauno gete nuo 1943 m. rugsėjo 15 d. iki 1944 m. liepos 14 dienos.

Istorija

1943 m. birželio 21 d. vokiečių SS ir policijos vadas H. Him­mle­ris įsa­kė Ost­lan­do SS ir po­li­ci­jos vadui F. Jec­kel­nui iki 1943 m. rugpjūčio 1 d. vi­sus Ost­lan­de esan­čius ge­tus per­tvar­ky­ti į kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­las. Žy­dams tu­rė­jo bū­ti uždraus­ta dirb­ti už sto­vyk­los ri­bų, da­lis ge­tuo­se ka­li­na­mų žy­dų tu­rė­jo bū­ti iš­siųs­ti dirb­ti į ska­lū­nų ka­syk­las Es­ti­jo­je, dar­bui ne­tin­ka­mi žy­dai (se­ne­liai, li­go­niai, ma­ža­me­čiai vai­kai) tu­rė­jo bū­ti su­nai­kin­ti. Ge­to val­dy­mą iš ci­vi­li­nės val­džios (Kauno mies­to ko­mi­sa­ria­to) tu­rė­jo per­im­ti SS. Ge­tas bu­vo svar­bus vo­kie­čių ci­vi­li­nės val­džios pa­ja­mų ir pa­si­pel­ny­mo šal­ti­nis, to­dėl vokiečių ci­vil­fer­val­tun­gas sten­gė­si kuo il­giau už­dels­ti ge­to per­da­vi­mą SS val­džion.

Kau­no ge­tą SS į sa­vo ran­kas pe­rė­mė tik 1943 m. rug­sė­jo–spa­lio mėnesį. Kau­no kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­los ko­men­dan­tu bu­vo pa­skir­tas SS oberš­turm­ban­fiu­re­ris Wilhelm Göcke. Žy­dų kon­tro­lė dar la­biau su­griež­tė­jo. Na­mai vėl bu­vo su­nu­me­ruo­ti, kiek­vie­no na­mo (blo­ko) se­niū­nas pri­va­lė­jo kas­dien tik­rin­ti gy­ven­to­jų skai­čių. Alek­so­to ir Šan­čių sto­vyk­lų žy­dai bu­vo ap­reng­ti dry­žuo­tais dra­bu­žiais. Visi geto gyventojai po 22 val. privalėjo būti savo butuose. Išimtis padaryta tik tiems, kurie dirbo naktinėse pamainose arba kitur atliko svarbias tarnybines pareigas. Tie gyventojai, kurie dvi dienas iš eilės nebuvo randami savo butuose po 22 val. policijos viršininko galėjo būti baudžiami: perkeliami į blogesnius butus, butai užantspauduojami, o neatsiradus jo gyventojui, turtas perduodamas geto socialinės rūpybos skyriui. Pažeidusieji nustatytą tvarką taip pat galėjo būti baudžiami 14 parų arešto.

Bu­vo įsteig­ta kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­los ko­men­dan­tū­ra (ko­men­dan­tas – W. Göcke, ap­sau­gos vir­ši­nin­kas – SS un­ter­šar­fiu­re­ris Jo­se­fas Pilg­ra­mas, dar­bo jė­gos pa­nau­do­ji­mo vir­ši­nin­kas – SS ober­šar­fiu­re­ris Fran­zas Au­e­ris). Žy­dai tu­rė­jo dirb­ti tik izo­liuo­to­se sto­vyk­lo­se, ci­vi­li­nė­se įstai­go­se mies­te dirb­ti bu­vo drau­džia­ma. Ge­to pa­ver­ti­mas kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­la su­kė­lė žy­dams di­de­lę bai­mę ir ne­ri­mą. Daug kas ma­nė, kad Kau­no ge­tas ne­tru­kus bus lik­vi­duo­tas, kaip tai pa­da­ry­ta su Vil­niaus ge­tu (1943 m. rug­sė­jo mėn.). Vis dėl­to Kau­no ge­tas iš­li­ko iki pat na­cių oku­pa­ci­jos pa­bai­gos. Apie 4 tūkst. ge­to ka­li­nių bu­vo pa­skirs­ty­ti dar­bo sto­vyk­lo­se už ge­to ri­bų – Alek­so­te ir Šan­čiuo­se. Ge­te li­ko apie 8 tūkst. žmo­nių, di­des­nė pu­sė dir­bo ge­to dirb­tu­vė­se.

1944 m. kovo 27–28 dienomis Kauno gete įvykdyta „vaikų akcija“. Jos metu buvo sunaikinta apie 1 300 vaikų ir senelių – didžioji dauguma išvežti į Aušvicą ir ten nunuodyti, likusieji – sušaudyti IX forte. Liepą getas buvo sunaikintas: liepos 8 d. išplukdyta 1 200, liepos 10 d. – dar 900 žydų. Liepos 12 d. Gestapas ėmė padeginėti geto namus, o išbėgančius žmones šaudyti. Vyrai buvo išvežami į Dachau, o moterys – į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Iš viso likviduojant getą žuvo apie 2 000 ir išvežta į koncentracijos stovyklas apie 6 000 žydų.

---