Kauno marios

Kauno marios
Kauno marios

Lokalizacija
Žiūrėti didesniame žemėlapyje 54°51′10″N 24°10′02″E / 54.85278°N 24.16722°E / 54.85278; 24.16722 (Kauno marios)

Vieta	Lietuva (Kauno rajonas)
Plotas	65,4 km²
Kranto linijos ilgis	234,6 km
Kilmė	dirbtinė
Vidutinis gylis	7,3 m
Didžiausias gylis	24,6 m
Tūris	0,46 km³
Įteka	Nemunas, Strėva, Verknė, Kruna ir kt.
Išteka	Nemunas

Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 226,1 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui, aukštupys – Nemuno kilpų regioniniam parkui.^[1] Tvenkinio kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10050001.

Marių plotas – 65,4 km², ilgis – 85 km (pagal Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis tvenkinio aukštutinė riba yra ties Vilkupio upelio įtekėjimu, Naravų kaime), bendras pakrančių ilgis – 220,3 km, su salų krantais - 234,6 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Altitudė 44 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens. Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,15 km. Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m.^[1]

Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje. Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500–800 m, gylis 10–12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 150–300 m, gylis 4–5 m.^[1]

Yra 17 salų: viena ties Prienais (2,54 ha), dvi ties Bagrėnu (1,85 ha ir 1,72 ha), dvi ties Birštonu (0,83 ha ir 0,56 ha), Dabintos sala(46 ha) ir greta jos 6 salelės (0,86 ha, 0,76 ha, 0,39 ha, 0,25 ha, 0,24 ha ir 0,07 ha), dvi Paukščių (4,71 ir 4,39 ha) ir 3 ties Kapitoniškėmis (0,39 ha, 0,22 ha ir 0,0,03 ha). Dabintos saloje yra įsteigtas Dabintos ornitologinis draustinis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Kalupis, Verknė, Gėlupis, Jieznelė, Juodėja, Sobuva, Viekšnia, Daugistupis, Astraga, Liutika, Perkasas, Lapainia, Liepeka, Apsuona, Strankščius, Strėva, Motera, Nedėja, Praviena, Jokūbinės, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Vilkupis, Drubengis, Revuona, Nuotaka, Gėliupis, Vilkutė, Ošvenčia, Vanga, Šventupė, Gėliupis, Šiltupis, Kuonė, Tumulšia, Redimistis, Lubupis, Revas, Kubuldynas, Žigla, Dubrius, Galupis, Žaisa.^[1]

Istorija

Kauno hidroelektrinė

Kauno HE pradėta statyti 1955 m., Kauno marios suformuotos 1959 m. rugpjūtį užtvenkus Nemuną. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. Birštonas ir Darsūniškis liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Kauno HE sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-Marijampolės plentas.

1984 m. dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio).

Turizmas

Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas.

Užlietos gyvenvietės

Gyvenvietės pateikiamos nuo Kauno miesto prieš Nemuno srovę. Iš viso užlietos 45 gyvenvietės.^[2]

Dešinysis Nemuno krantas:

Kauno rajonas:

Kaišiadorių rajonas:

Kairysis Nemuno krantas:

Kauno rajonas:

1961 m. gegužės 16 d. LTSR AT prezidiumas taip reglamentavo gyvenviečių pokyčius:^[3]

panaikinamos gyvenvietės:
- Kauno rajonas:
- Kaišiadorių rajonas:
  - Anglininkų apylinkė: Garmiškės, Kračkiemis,
  - Rumšiškių apylinkė: Astragai, Gastilionys, Byliškės, Vajakiškės (pastarųjų dviejų kaimų vieton perkeltos Senosios Rumšiškės);
- Jiezno rajonas:
  - Darsūniškio apylinkė: Juodkošiai.
išlikę apsemtų gyvenviečių kiemai priskiriami:
- Kauno rajonas:
  - Karmėlavos apylinkė: Apnarai – Palemonui,
  - Samylų apylinkė: Naujos Dvareliškės ir Mozūrai – Šlienavai, Senos Dvareliškės – Gervėnupiui,
  - Viršužiglio apylinkė: Kampiškės – Viršužigliui;
- Kaišiadorių rajonas:
  - Anglininkų apylinkė: Garmiškės – Vizginams,
  - Rumšiškių apylinkė: perkeltos gyvenvietės – Kapitoniškėms.

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 "Kauno marios."
↑ Kauno marios. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 93 psl.
↑ Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios. 1961, Nr. 14, 326–327 p.

Nuorodos

Vikiteka: Kauno marios – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 86% (+7359-81=7278 wiki spaudos ženklai).
Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 15% (+1288-5=1283 wiki spaudos ženklai).

[VLE-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 "Kauno marios."

[2] Kauno marios. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 93 psl.

[3] Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios. 1961, Nr. 14, 326–327 p.

[1]

[2]

[3]