Kauno kolegija

Kauno kolegija
Šūkis	Tobulėkime kartu
Įkurtas	2000 m.
Tipas	Valstybinė aukštoji mokykla
Direktorius	Dr. Mindaugas Misiūnas
Vieta	Kaunas, Pramonės pr. 20
Fakultetai	7 fakultetai:; Ekonomikos ir teisės fakultetas; Justino Vienožinskio menų fakultetas; Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas; Kraštotvarkos fakultetas; Sveikatos priežiūros fakultetas; Technologijų fakultetas; Verslo vadybos fakultetas; 2 skyriai:; Verslo vadybos fakulteto Druskininkų skyrius; Tauragės skyrius
Studentai	~8000
Svetainė	www.kauko.lt

Koordinatės:54°55′12″N 23°59′04″E / 54.92°N 23.98444°E / 54.92; 23.98444

Kauno kolegija

Kauno kolegija – valstybinė aukštoji mokykla, teikianti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

Istorija

Kauno kolegija įsteigta 2000 m. rugsėjo 1 d., kai Lietuvoje atsiranda binarinė aukštojo mokslo sistema.

Kauno kolegijoje 2000–2003 m. įkurti 7 fakultetai ir 2 skyriai Kauno mieste ir regionuose. 2000 m., sujungus Kauno technologijos ir Kauno ekonomikos aukštesniąsias mokyklas, įkurti Ekonomikos ir teisės, Technologijų, Verslo vadybos fakultetai bei Verslo vadybos fakulteto Druskininkų skyrius. 2001 m. į kolegijos sudėtį įjungtos dar dvi mokyklos – įkurti Sveikatos priežiūros (buvusi Kauno aukštesnioji medicinos mokykla) bei Justino Vienožinskio menų fakultetai (buvusi Kauno meno mokykla). 2002 m. Kauno aukštesnioji kraštotvarkos ir verslo mokykla reorganizuota į Kraštotvarkos fakultetą. 2003 m. prisijungė Kėdainių Jonušo Radvilos aukštesnioji mokykla ir Kauno aukštesnioji maisto pramonės mokykla - įkurtas Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas ir Tauragės skyrius.

2005 m. studijų kokybės vertinimo centras Kauno kolegijos veiklą įvertino teigiamai ir suteikė akreditaciją.

2007 m. Kauno kolegija gauna teisę sėkmingai baigusiems studijų programas teikti profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žyminčius diplomus.

2011 metų analitinio savaitraščio „Veidas“ paskelbtame reitinge Kauno kolegija užėmė pirmąją vietą tarp Lietuvos valstybinių kolegijų. Reitinguojant buvo vertinama konsultacinė, taikomoji mokslo ir meno veikla, aukščiausi veiklos įvertinimai, akademinio personalo kvalifikacija, kolegijos tarptautiškumas, studijų programų įvairovė ir išskirtinumas, studijų sąlygos, studentų nuomonė, paklausa darbo rinkoje bei finansavimo struktūra.

Nuo gyvavimo pradžios (2000–2011 m.) Kauno kolegija darbo rinkai parengė daugiau kaip 14 tūkstančių specialistų.

Kauno kolegijos ištakos.

Kauno kolegijos kultūros paveldas.

Kauno kolegijos bendruomenės Garbės nariai.

Kauno kolegijai vadovauja Mindaugas Misiūnas.

Vizija, misija ir vertybės

Vizija: Kauno kolegija – moderni, socialiai atsakinga, versli, tarptautinį pripažinimą pasiekusi aukštojo mokslo institucija, puoselėjanti šalies tautinę kultūrą ir tradicijas.

Misija: vykdyti kokybiškas aukštojo mokslo studijas, orientuotas į praktinę veiklą, besimokančiojo ir visuomenės poreikius; plėtoti mokslo ir meno taikomąją veiklą.

Vertybės: atsakomybė, profesionalumas, atvirumas, minties laisvė, pagarba, bendruomeniškumas.

Fakultetai

Ekonomikos ir teisės fakultetas
Justino Vienožinskio menų fakultetas
Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas
Kraštotvarkos fakultetas
Sveikatos priežiūros fakultetas
Technologijų fakultetas
Verslo vadybos fakultetas
- Verslo vadybos fakulteto Druskininkų skyrius
Tauragės skyrius

Studijų programos

Kauno kolegija – valstybinė aukštojo mokslo įstaiga, rengianti technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities specialistus. Absolventams suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Nuolatines studijas pasirinkę studentai išsilavinimą įgyja per 3 metų laikotarpį.

Kauno kolegijoje siūloma daugiau kaip 40 studijų programų.

Biomedicinos mokslų studijų sritis

Agroverslų technologijos (n, i)
Akušerija (n)
Bendrosios praktikos slauga (n)
Biomedicinos diagnostika (n)
Burnos higiena (n)
Dantų technologija (n)
Ergoterapija (n)
Farmakotechnika (n)
Kineziterapija (n)
Kosmetologija (n)
Odontologinė priežiūra (n)
Viešasis maitinimas (n, i)

Humanitarinių mokslų studijų sritis

Verslo anglų kalba (ir vadyba) (n)

Meno studijų sritis

Aprangos dizainas (n)
Dailės kūrinių restauravimas ir konservavimas (n)
Dekoratyvinė plastika (n, i)
Dizainas (n)
Fotografija (n, i) (nauja!)
Įvaizdžio dizainas (n, i) (nauja!)

Socialinių mokslų studijų sritis

Anglų ir kitos užsienio kalbos pedagogika (n)
Buhalterinė apskaita (n, i)
Dailės pedagogika (n)
Finansai (n, i)
Ikimokyklinis ugdymas (n, i)
Įstaigų ir įmonių administravimas (n, i)
Maisto pramonės verslo vadyba (n, i)
Prekybos vadyba (n, i)
Socialinė pedagogika (n, i)
Socialinis darbas (n)
Sporto vadyba (n, i) (planuojama)
Teisė (n, i)
Turizmo ir viešbučių vadyba (n, i)
Verslo vadyba (n, i)

Technologijos mokslų studijų sritis

Automatinis valdymas (n, i)*
Baldų ir medienos dirbinių gamyba (n, i)
Geodezija (n, i)
Geoinformacinės sistemos (n, i)
Interjero elementų konstravimas ir gamyba (n)
Kompiuterinių tinklų administravimas (n, i)*
Leidybos ir spaudos technologijos (n, i)
Maisto sauga (n, i)
Maisto technologija (n, i)
Multimedijos technologija (n, i)
Želdinamų teritorijų inžinerija (n, i)
Želdiniai ir jų dizainas (n, i)

n – nuolatinės studijos; i – ištęstinės studijos; * – ištęstinės studijos organizuojamos vakarais.

Praktinis parengimas

Institucijoje vadovaujamasi teorinių žinių ir praktinių įgūdžių derme.

Studijų programose didelis dėmesys skiriamas studentų praktinių įgūdžių lavinimui.

Praktikos atliekamos pačioje kolegijoje (laboratorijose, praktinio mokymo firmose, spaustuvėje) ir už jos ribų (įvairiose Lietuvos ir užsienio verslo organizacijose, gydymo įstaigose, mokyklose).

Darbdaviai dalyvauja rengiant naujas ar atnaujinant esamas studijų programas, įgyvendinant bendrus projektus, organizuojant studentų praktikas. Taip pat darbdaviai vertina studentų baigiamuosius darbus.

Dalis studentų įsidarbina praktikų metu. Priklausomai nuo studijų programos, pirmaisiais metais po studijų pagal įgytą specialybę įsidarbina nuo 56 iki 100 procentų laidos absolventų, kiti tęsia magistrantūros studijas Lietuvos ir užsienio universitetuose.

Tarptautiškumas

Lietuvos valstybinių kolegijų statistikos duomenimis, daugiausia dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio šalių aukštąsias mokyklas ir įmones išvyksta Kauno kolegijos studentų.

Kauno kolegija bendradarbiauja su daugiau kaip 150 užsienio aukštųjų mokyklų iš 33 pasaulio šalių: tarp kolegijos studentų populiariausios dalinės studijos Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Studentai gali atlikti praktikas užsienyje – dažniausiai pasisemti patirties vykstama į įmones Olandijoje, Graikijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse.

Kauno kolegijos Studentų atstovybė (KKSA)

Visi KKSA padaliniai tiek atstovauja studentų interesus, tiek stengiasi gerinti studijų kokybę ir rūpinasi studentų laisvalaikiu. Komanda mėgsta dinamiką – nuolat juda į priekį, ieško naujų sprendimų, padedančių atkreipti dėmesį į studentams ir dėstytojams rūpimus dalykus. Tai linksmas, veiklus ir, svarbiausia, didelis studentiškas kolektyvas, kuris atkakliai siekia užsibrėžtų tikslų.

KKSA yra jauni, ambicingi, todėl jų veikla nuolat susidomi ir gretas papildo nauji nariai. Žinoma, KKSA taip pat susiduria ir su iššūkiais, įvairiomis kliūtimis, o sėkmingai įveikdami viską džiaugiasi ir dalinasi savo pasiektais rezultatais. Ši studentų atstovybė stengiasi kuo geriau atstovauti Kauno kolegijos studentų interesus ir padėti formuoti gerą kolegijos įvaizdį, išlaikyti tradicijas jos viduje bei už jos ribų.

Saviraiška

Sporto mėgėjams Kauno kolegijoje skirtos sporto salės, lauko aikštynas, baseinas, kultūros mylėtojai gali vaidinti teatre ar dainuoti chore. Į žurnalistų gretas kviečia įsijungti žurnalas „Siena“, į kino mėgėjų gretas – klubas „Kauno kolegijos anoniminiai kino fanai“, besidomintys technologijomis gali tapti „Roboklubo“ nariais.

Organizuojami studentiški renginiai: mados šou „Apkalbos“, profesinio meistriškumo konkursai – „Grožio metamorfozės“, „Masažo čempionatas“, meno plenerai, kompiuterinių žaidimų turnyrai, robotų varžybos, verslo dienos ir kt.

Kauno kolegijoje veikia fakultetų alumni draugijos.