Kauno tiltai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

AB „Kauno tiltai" – didžiausia kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė Lietuvoje. Pagrindinės veiklos sritys - kelių tiesimas, tiltų, viadukų, estakadų, tunelių statyba ir rekonstrukcija, vandens uostų statyba ir rekonstrukcija, geležinkelių tiesimas, oro uosto kilimo tūpimo takų tiesimas. Generalinis direktorius Giedrius Cvilikas (nuo 2009 m.). [1] „Kauno tiltų“ grupė, į kurios sudėtį įeina ir keturios („PEUIM", „Tiltra PDM Bialystok", „Dalba", „Brux") Lenkijos Balstogės vaivadijoje veikiančios įmonės, 2009 finansiniais metais gavo 508,5 mln. litų audituotų pajamų, o jos grynasis audituotas pelnas pasiekė 7,2 mln. litų. AB „Kauno tiltai“ priklauso susisiekimo infrastruktūros plėtros bendrovei Tiltra Group AB. Didžiausias AB „Kauno tiltai" akcininkas investicijų bendrovė Invalda.

Istorija

  • 1949 karo padariniams likviduoti įsteigta įmonė „Kelių statybos rajonas Nr.1“. Tai pirmoji statybinė organizacija Lietuvos

Susisiekimo ministerijos sistemoje. Įmonė turėjo 10 vienetų kelių statybos technikos ir 160 darbuotojų

  • 1956 įmonė pastato pirmąjį savo tiltą Jonavos mieste
  • 1962 pradėta kurti Palemono gamybinė bazė 13,7 ha plote
  • 1964 nutiestas Kauno Šiaurinis aplinkkelis
  • 1965 - 1970 nutiesta 100 km automagistralė Vilnius - Kaunas
  • 1966 įmonė pavadinta „Kauno pirmoji tiltų statybos valdyba“(TSV-1)
  • 1970 - 1987 nutiesta 220 km ilgio autostrada Kaunas - Klaipėda
  • 1983 rekonstruotas Kauno Šiaurinis aplinkkelis
  • 1987 - 2003 nutiestas Kauno Vakarinis aplinkkelis
  • 1990 įmonė pavadinta „Kauno valstybinė tiltų statybos įmonė”
  • 1991 įmonė pradeda darbus oro uostuose. Pirmasis projektas - Kauno oro uosto kilimo tūpimo tako įrengimas
  • 1992 įmonė pirmą kartą dirba užsienio šalyje. Baltarusijoje, Lydos miesto kariniame miestelyje tiesiami keliai
  • 1993 įmonė privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę „Kauno tiltai“
  • 1998 bendrovė įsigijo pirmąją Lietuvoje 2 metrų pločio asfalto frezą su erdvinio valdymo sistema
  • 1999 bendrovė įsigijo pirmąją Lietuvoje modernią asfaltbetonio gamyklą, kurios našumas siekia 160 t/h
  • 1999 - 2003 nutiesta bei rekonstruota apie 60 km Europinės reikšmės kelio E67 (Via Baltika)
  • 2000 bendrovėje dirba daugiau nei 500 žmonių. Apyvarta pasiekia 100 mln. litų
  • 2000 bendrovės laboratorija akredituota Lietuvos nacionaliniame akreditacijos biure
  • 2000 bendrovei suteiktas ISO 9002 sertifikatas
  • 2001 bendrovė įsigyja kelių statybos įmonę „Kėdainių automobilių keliai“
  • 2001 bendrovė įsigyja kelių statybos įmonę „Taurakelis“
  • 2003 įmonei suteiktas ISO 9001 sertifikatas
  • 2004 bendrovė pradeda darbus geležinkelių infrastruktūros statyboje. Pirmasis projektas - IXB transporto koridoriaus (Vilnius – Klaipėda) geležinkelio statinių rekonstrukcija
  • 2004 bendrovė Lenkijoje įsigyja kelių tiesimo įmonę PDM
  • 2005 rekonstruotas vienas seniausių Kauno miesto tiltų – Aleksoto tiltas
  • 2006 bendrovė Lenkijoje įsigyja kelių tiesimo įmonę PEUIM
  • 2006 „Kauno tiltus” įsigyja dabartiniai savininkai
  • 2006 - 2008 nutiestas Vilniaus pietinis aplinkkelis, kuriame bendrovė pastatė ilgiausią Lietuvoje estakadą (380 m)
  • 2007 bendrovė įsigijo didžiausią asfaltbetonio maišyklę Baltijos šalyse. Maišyklės našumas - 320 t/h
  • 2007 - 2009 bendrovė pradeda tunelių statybos darbus. Pirmasis projektas - Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija, kuri inžineriniu požiūriu buvo viena iš sudėtingiausių rekonstrukcijų Baltijos šalyse
  • 2007 suteikti aplinkos apsaugos sistemos ISO 14001 bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos OHSAS 18001 sertifikatai
  • 2007 bendrovė pradeda dirbti gatvių apšvietimo srityje. Įrengtas atskirų ruožų apšvietimas automagistralėje Vilnius – Klaipėda
  • 2006 įsigyta įmonė UAB „Kelda“
  • 2008 bendrovės apyvarta pasiekė 400 mln. litų
  • 2008 praeitas PPP kvalifikacinis etapas Rygoje
  • 2009 Lenkijoje įkurtas „Kauno tiltų“ skyrius. Pradėti vykdyti darbai Lenkijoje
  • 2008 - 2010 Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija Klaipėdoje. Statoma ilgiausia estakada Lietuvoje (610 m)
  • 2009 - 2010 Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba, rekonstruotas vienas iš svarbiausių transporto susisiekimo požiūriu Vilniaus tiltų, statomas tunelinis viadukas
  • 2009 pertvarkytas „Kauno tiltų“ grupės valdymas. Dauguma darbuotojų iš „Kėdainių automobilių kelių“ ir „Taurakelio“ perkelti dirbti į „Kauno tiltus“. Bendrovėje dirba daugiau nei 900 žmonių
  • 2010 bendrovė pradėjo veiklą jūrų uostuose. Pradėta Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcija

„Kauno tiltų" projektai

Šiuo metu vykdomi didžiausi įmonės projektai:

  • 2008 - 2010 Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija Klaipėdoje
  • 2008 - 2010 Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba, rekonstruotas vienas iš svarbiausių transporto susisiekimo požiūriu Vilniaus Lazdynų tiltas
  • 2010 Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra. „Draugystės“ stoties kelyno rekonstrukcija
  • 2010 Kauno oro uosto lėktuvų kilimo tūpimo tako rekonstrukcija
  • 2010 Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcija

Sertifikatai

  • 2000 m. sertifikavimo įmonė „Bureau Veritas Quality International“ [2] suteikė kokybės vadybos sistemos ISO 9002:1994 / LST EN ISO 9002:1995 sertifikatą.
  • 2000 m. bendrovės laboratorijai Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras [3] suteikė LST EN ISO/IEC 17025 akreditavimo pažymėjimą, leidžiantį atlikti kelių dangos bandymus ir atrinkti šiems bandymams mėginius.
  • 2003 m. buvo suteiktas kokybės vadybos [4] ISO 9001:2000 / LST EN ISO 9001:2001 sertifikatas kelių tiesimo ir dangos regeneracijos, tiltų, viadukų ir estakadų statybos ir remonto, asfaltbetonio, betono bei gelžbetonio gaminių gamybos srityse.
  • 2007 m. praplėtė kokybės vadybos ISO 9001:2000 / LST EN ISO 9001:2001 sertifikato taikymo sritis – pradėjo veikti projektavimo valdymo srityje.
  • 2007 m. sertifikavimo įmonė „Bureau Veritas Certification Lietuva“ suteikė aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14001:2004 / LST EN ISO 14001:2005 ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos OHSAS 18001:1999 / LST 1977:2005 sertifikatus.
  • 2008 m. valstybinė įmonė „Problematika“ suteikė gamybos kontrolės sertifikatus skaldos ir mastikos asfaltui bei asfaltbetoniui: LST EN 13108-5:2006, LST EN 13108-5:2006/AC:2008; LST EN 13108-1:2006, LST EN 13108-1:2006/AC:2008; LST EN 13108-1:2006.

Šaltiniai


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7285-0=7285 wiki spaudos ženklai).