Kavarskas
Kitos reikšmės – Kavarskas (reikšmės).
| Kavarskas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Kavarsko centras | ||||||||||||||||
  Kavarskas | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Utenos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Anykščių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Kavarsko seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 503 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-29021 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
KavarskasVikiteka | |||||||||||||||
Kavarskas – miestas Anykščių rajono savivaldybėje, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, prie kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis, dešiniajame Šventosios krante. Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). Miestas stačiakampio plano.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1887 m.
|
 Gelžbetoninis kryžius – aukščiausias Lietuvoje (20 m), pastatytas 1936 m. Kavarsko pakraštyje, prie kelio Ukmergėn.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Kavarsko vidurinė mokykla
|
.svg){kind=small} Kavarsko biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Kavarskas išsidėstęs Kavarsko kalvagūbryje, 90–105 m virš jūros lygio, įsikūręs abipus Šventosios intako Pienios, Šventosios upės baseine. Šiauriniame miesto pakraštyje 2002 m. pastatyta 1,5 MW galios Kavarsko hidroelektrinė (užtvanka ir sudarytas Kavarsko tvenkinys). Siurblinė iki privatizacijos perpumpuodavo iki 4,5 m³/s vandens iš Šventosios į 1963 m. iškastą kanalą link Traupio, kuris jungia Šventąją su Nevėžiu.[3] Šiuo metu kanalas apleistas.[4]
Kavarsko apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėža, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra Budrių ir Laviškio ežerai, plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų, Šovenių raistas ir kt. Miesto įžymybė – Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai). Greta gaisrinės bokšto nuo miesto atsiveria platus vaizdas į Šventosios slėnį.
Prie miesto yra Kavarsko kaimas.
|
Istorija[taisyti]
Dabartinio Kavarsko vietoje XV a. buvo Mažųjų Pienionių dvaras. XV a. pabaigoje Ldk Aleksandras šį dvarą perleido karaliaus iždininkui Stanislovui Kovarskiui. 1463 m. pastatyta pirmoji Kavarsko bažnyčia. Rašytiniuose šaltiniuose 1538 m. minimas Kavarsko miestelis, įsteigta bažnyčia. 1551 m. vadinamas miestu. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkams Astikams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, Siesickiams. Nuo 1797 m. veikė parapinė, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1842 m. Kavarskas degė.
Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino I. Varnaitė ir kiti. 1905 m. išvaikyta carinė valsčiaus valdyba. 1914 m. pastatyta lentpjūvė, veikė malūnas. Per I pasaulinį karą 1915 m. miestelis buvo sudegintas ir sugriautas. 1935 m. sumontuota pirmoji elektrinė, veikusi iki XXI a. pradžios.
1941 m. ir 1948–1949 m. sovietų okupacinė valdžia ištrėmė 11 Kavarsko gyventojų. Per II pasaulinį karą 1944 m. sudegė miestelio centras, susprogdintas tiltas, malūnas. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos Lietuvos partizanai. 1944–1953 m. čia buvo NKVD-MGB ir stribų būstinė, čia kankinti ir nužudyti partizanai buvo užkasami Šventosios pakrantėje; kapavietė rasta 1988 m., 2000 m. pastatyti atminimo kryžiai.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. gruodžio 28 d. Kavarskas gavo miesto teises. 2002 m. užtvanka išnuomota ir čia įrengta mažoji 1 MW galios Kavarsko hidroelektrinė. 2005 m. patvirtintas Kavarsko herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1861–1947 m. | Kavarsko valsčiaus centras | Ukmergės apskritis | |
| 1947–1950 m. | Anykščių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Kavarsko apylinkės centras | Kavarsko rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
| 1962–1971 m. | Anykščių rajonas | ||
| 1971–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kavarsko apylinkės centras | ||
| 1995– | Kavarsko seniūnijos centras | Anykščių rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Kavarsko pavadinimas kilęs nuo Stanislovo Kovarskio (Stanisław Kowarski), kuriam priklausė Mažųjų Pienionių dvaras, pavardės (dvarininkinis vietovardis).[7] Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Sudargas, Musteika, galbūt Birštonas). Iki XX a. vidurio miestas buvo žinomas kaip Kovarskas [8], apie 1960 m. imtas vadinti Kavarsku.
Gyventojai[taisyti]
 | ||||||||
| 1865 m. | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1974 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 572 | 1 546 | 1 749 | 1 041 | 1 287 | 1 191 | 1 100 | ||
| 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 1 100 | 1 113 | 972 | 809 | 666 | 503 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[taisyti]
Kavarske gimė farmacininkas, politinis veikėjas Petras Raudonikis (1869–1950).
Galerija[taisyti]
Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Centrinė dalis šalia bažnyčios
Kavarsko aikštė
Kavarsko tvenkinys
Trys kryžiai šalia miesto
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Kavarskas. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Коварскъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 648 psl. (rus.)
- ↑ Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
- ↑ http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kavarsko_siurblin%C4%97_prie_%C5%A0ventosios._Kanalas_link_Nev%C4%97%C5%BEio.jpg
- ↑ Kavarskas SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kavarskas loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 87 psl.
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/kovarskas.html
- Kavarskas. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 791 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 92–93 psl.
- Kavarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 639 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Kavarskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 271 psl.
- Kavarskas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 400 psl.
- Kavarskas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 103 psl.
- Kavarskas. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 489 psl.
- Kowarsk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 144 psl. (lenk.)
- Коварскъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 648 psl. (rus.)
- Kavarskas. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi enciklopedija.
- Kavarskas.info
- Nuotraukos
- Kavarsko koldūnai
| |||||||||||||||||