Kavarskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kavarskas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Kavarsko herbas.jpg   
Kavarskas001.JPG
Kavarsko centras

Kavarskas
55°25′59″N 24°55′34″E / 55.433°N 24.926°E / 55.433; 24.926 (Kavarskas)Koordinatės:55°25′59″N 24°55′34″E / 55.433°N 24.926°E / 55.433; 24.926 (Kavarskas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kavarsko seniūnija
Gyventojų: 515 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kavárskas
Kilmininkas: Kavársko
Naudininkas: Kavárskui
Galininkas: Kavárską
Įnagininkas: Kavársku
Vietininkas: Kavárske
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-29021


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KavarskasVikiteka

Kavarskas – miestas Anykščių rajono savivaldybėje, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, prie kelio  120  RadiškisAnykščiaiRokiškis, dešiniajame Šventosios krante. Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). Miestas stačiakampio plano.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1887 m.
Legenda pomnik.svg Gelžbetoninis kryžius – aukščiausias Lietuvoje (20 m), pastatytas 1936 m. Kavarsko pakraštyje, prie kelio Ukmergėn.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Kavarsko vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Kavarsko biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Kavarsko užtvanka su elektrine

Kavarskas išsidėstęs Kavarsko kalvagūbryje, 90–105 m virš jūros lygio, įsikūręs abipus Šventosios intako Pienios, Šventosios upės baseine. Šiauriniame miesto pakraštyje 2002 m. pastatyta 1,5 MW galios Kavarsko hidroelektrinė (užtvanka ir sudarytas Kavarsko tvenkinys). Siurblinė iki privatizacijos perpumpuodavo iki 4,5 m³/s vandens iš Šventosios į 1963 m. iškastą kanalą link Traupio, kuris jungia Šventąją su Nevėžiu.[3] Šiuo metu kanalas apleistas.[4]

Kavarsko apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėža, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra Budrių ir Laviškio ežerai, plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų, Šovenių raistas ir kt. Miesto įžymybė – Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai). Greta gaisrinės bokšto nuo miesto atsiveria platus vaizdas į Šventosios slėnį.

Prie miesto yra Kavarsko kaimas.



Istorija[taisyti]

Dabartinio Kavarsko vietoje XV a. buvo Mažųjų Pienionių dvaras. XV a. pabaigoje Ldk Aleksandras šį dvarą perleido karaliaus iždininkui Stanislovui Kovarskiui. 1463 m. pastatyta pirmoji Kavarsko bažnyčia. Rašytiniuose šaltiniuose 1538 m. minimas Kavarsko miestelis, įsteigta bažnyčia. 1551 m. vadinamas miestu. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkams Astikams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, Siesickiams. Nuo 1797 m. veikė parapinė, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1842 m. Kavarskas degė.

Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino I. Varnaitė ir kiti. 1905 m. išvaikyta carinė valsčiaus valdyba. 1914 m. pastatyta lentpjūvė, veikė malūnas. Per I pasaulinį karą 1915 m. miestelis buvo sudegintas ir sugriautas. 1935 m. sumontuota pirmoji elektrinė, veikusi iki XXI a. pradžios.

1941 m. ir 19481949 m. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 11 Kavarsko gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. sudegė miestelio centras, susprogdintas tiltas, malūnas. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos Lietuvos partizanai. 19441953 m. čia buvo NKVD-MGB ir stribų būstinė, čia kankinti ir nužudyti partizanai buvo užkasami Šventosios pakrantėje; kapavietė rasta 1988 m., 2000 m. pastatyti atminimo kryžiai.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. gruodžio 28 d. Kavarskas gavo miesto teises. 2002 m. užtvanka išnuomota ir čia įrengta mažoji 1 MW galios Kavarsko hidroelektrinė. 2005 m. patvirtintas Kavarsko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611947 m. Kavarsko valsčiaus centras Vilkmergės apskritis
19471950 m. Anykščių apskritis
19501953 m. Kavarsko apylinkės centras Kavarsko rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561962 m. rajoninio pavaldumo miestas
19621971 m. Anykščių rajonas
19711995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kavarsko apylinkės centras
1995 Kavarsko seniūnijos centras Anykščių rajono savivaldybė Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

1930 m. pašto ženklas antspauduotas Kovarsko pašto antspaudu.

Kavarsko pavadinimas kilęs nuo Stanislovo Kovarskio (Stanisław Kowarski), kuriam priklausė Mažųjų Pienionių dvaras, pavardės (dvarininkinis vietovardis).[7] Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Sudargas, Musteika, galbūt Birštonas). Iki XX a. vidurio miestas buvo žinomas kaip Kovarskas [8], apie 1960 m. imtas vadinti Kavarsku.

Gyventojai[taisyti]

Aukščiausias kryžius Lietuvoje
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m.
572 1 546 1 041 1 287 1 191 1 100
1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur.
1 100 1 113 972 809 678 666

Žymūs žmonės[taisyti]

Kavarske gimė farmacininkas, politinis veikėjas Petras Raudonikis (1869–1950).

Galerija[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Kavarskas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Коварскъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 648 psl. (rus.)
  3. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
  4. http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kavarsko_siurblin%C4%97_prie_%C5%A0ventosios._Kanalas_link_Nev%C4%97%C5%BEio.jpg
  5. Kavarskas SSRS genštabas 1985–1990 m.
  6. Kavarskas loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 87 psl.
  8. http://lithuanianphilately.com/postal-history/kovarskas.html
  • Kavarskas. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 791 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 92–93 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 126% (+9625-691=8934 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 4% (+327-1633=-1306 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti