Kazimieras Ambrozaitis (1892)
Kazimieras Ambrozaitis | |
---|---|
| |
Gimė | 1892 m. vasario 14 d. Rotuliai, Jurbarko valsčius, Rusijos imperija |
Mirė | † 1957 m. gruodžio 6 d. Rešiotai, Krasnojarsko kraštas, Rusijos federacija |
| |
Veikla | Lietuvos visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras
|
Partija | Lietuvos darbo federacija Lietuvos krikščionių demokratų partija |
| |
Alma mater | Maskvos universitetas Fribūro universitetas |
Kazimieras Ambrozaitis (1892 m. vasario 14 d. Rotuliai, Jurbarko valsčius – 1957 m. gruodžio 6 d. Rešiotai, Krasnojarsko kraštas) – visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras.
Kilmė ir šeima
Tėvai ir jų šeima — Kazimieras Ambrozaitis (...). — Petronėlė Ambrozaitienė (...). Anksti mirus Kazimierui, Petronėlė, buvusi kaimyno tarnaitė, palikusi su mažamečiais 2 sūnumis ir 5 dukterimis, mažai pajėgė rūpintis ūkiu. Visoje apylinkėje ji garsėjo kaip gera dainininkė, mėgstanti žmones, vaišėse būti pirmąja. Gal dėl to ir ūkis taip smarkiai buvo apleistas. Vyresnysis brolis Juozas, seserys Petronėlė (vėliau įsikūrę Dayton, Ohio, JAV) ir Marytė Amerikon išvyko dar prieš I pasaulinį karą. Sesuo Antanina liko gimtinėje, o Petronėlė irgi įsikūrė JAV.
Šeima — Julija Ambrozaitienė (...). Sūnus Vytautas Kazimieras Ambrozaitis (g. 1955)
Gyvenimo kelias
Mokėsi Jurbarko keturklasėje mokykloje. 1912 m. išlaikė pradžios mokyklos mokytojo egzaminus, nuo 1914 m. mokytojavo.
1915 m. įstojo į Maskvos universitetą, bet netrukus mobilizuotas Rusijos imperijos kariuomenėn. 1916–1918 m. toliau studijavo Maskvos universiteto Istorijos–filologijos fakultete. 1925 m. Fribūro universitete apgynė daktaro disertaciją.
1917 m. Rusijos lietuvių seimo Petrograde delegatas.
1919 m. grįžo į Lietuvą, Vilniuje dirbo lietuvių kalbos žodyno komisijoje, vienas Lietuvos darbo federacijos kūrėjų, jos pirmininkas.
1919–1920 m. laikraščių „Laisvė“, „Tėvynės sargas“ ir „Darbininkas“ faktinis redaktorius. 1920–1922 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos centro valdybos narys.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Priklausė Darbo federacijos frakcijai, įėjusiai į LKDP bloką. Žemės reformos įstatymo referentas Steigiamajame Seime.
1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo ir 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo seimo prezidiumo sekretorius, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio mėn. Trečiojo seimo vicepirmininkas.
1929 m. dėl Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvių tautininkų sąjungos konflikto kalintas Varnių priverčiamojo darbo stovykloje. 1932–1936 m. vienas Lietuvos darbo jaunimo sąjungos kūrėjų.
1940 m. liepos 12 d. NKVD suimtas, kalintas Kaune. 1941 m. balandžio 23 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas, kalintas Karlage (Karagandos sritis). 1944 m. kovo 14 d. paleistas. 1944–1948 m. Valstybinės leidyklos redaktorius Kaune. 1948 m. gegužės 28 d. ištremtas į Krasnojarsko kraštą, tremtyje suimtas, kalintas Rešotų lageryje, ten mirė.[1] 1989 m. perlaidotas Skirsnemunės kapinėse.[2]
Bibliografija
- Mūsų kalėjimas ir bolševizmas, 1930 m.
Literatūra
- Ambrozaitis Kazys, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 4.
- Ambrozaitis Kazimieras, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1953, p. 143;
- Veilentienė A., Ambrozaitis Kazimieras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 68-70.
- Veilentienė A., Ambrozaitis Kazimieras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 195–201.
Nuorodos, šaltiniai
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Kazimieras Ambrozaitis (1892). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 428 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas