Kazimieras Jasėnas
Kazimieras Jasėnas (1867 m. rugsėjo 18 d. Velžiai, Kauno gub. – 1954 m. lapkričio 15 d. Liepoja) – Romos katalikų kunigas, prelatas, dailėtyrininkas.
Biografija
1889 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1890 įšventintas kunigu. Nuo 1890 m. vikaras Tryškiuose, Mintaujoje, 1892–1944 m. Mintaujos klebonas. 1930 m. monsinjoras, 1948 m. apaštališkasis protonotaras. Mokytojavo Mintaujos ir kitose Latvijos gimnazijose, dėstė Rygos universitete. Inicijavo bažnyčių statybą Tukume, Brunavoje, Mintaujoje. Rūpinosi katalikiška, švietėjiška veikla, platino draudžiamą lietuvių spaudą. Dalyvavo veikloje Lietuvių ir latvių vienybės draugijos, 1902–1944 m. pirmininkas, Latvijos lietuvių sąjungos, 1937–1944 m. pirmininkas.
Parašė biografinę apybraižą apie dailininką Antonio da Correggio (1934 m.), pjesių, dramų, straipsnių žurnaluose „Židinys“, „Vairas“, „Naujoji Romuva“ bei užsienio spaudoje. Parengė Bažnytinio meno istoriją (neišliko).[1]
Bibliografija
- Visuotinė meno istorija, 3 t. 1923-1938 m.
- Didžiosios Prancūzų Revoliucijos vaizdai, 1935 m.
- Estetikos reikšmė etiniame žmogaus gyvenime, 1935 m.
- Iš meno priešaušrio, 1939 m.
Įvertinimas
- 1929 m. 4 laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinas (Latvija)
- 1930 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai
- ↑ Justas Jasėnas. Kazimieras Jasėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 577 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
|