Kazimieras Meškauskas
Kazimieras Meškauskas | |
---|---|
| |
Gimė | 1917 m. spalio 19 d. Leliūnuose, Ukmergės apskr. |
Mirė | † 2011 m. vasario 28 d. |
| |
Veikla | ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas
|
Kazimieras Meškauskas (g. 1917 m. spalio 19 d. Leliūnuose, Ukmergės apskr. – 2011 m. vasario 28 d.) – ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.
Išsilavinimas
1930 m. baigė Leliūnų pradžios mokyklą. 1936–1938 mokėsi Salų žemės ūkio mokykloje.
1942 m. Švietimo ministerijos komisijoje išlaikė vidurinės mokyklos egzaminus. 1947 m. baigė Vilniaus universitetą Ekonomikos fakultetą.
1962 m. ekonomikos mokslų daktaras. 1962 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
Darbinė veikla
1935–1938 m. viešųjų darbų darbininkas, nuteistas kaip prijaučiantis kairiosioms politinėms jėgoms ir dirbo akmentašiu tiesiant Žemaičių plentą 1939–1940 m. kūrikas Kaune.
1940–1941 Marijampolės apskr. prokuroro padėjėjas. 1942–1943 Vilniaus tuberkuliozės mokslinio tyrimo instituto buhalteris.[1]
1944–1946 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose prie Lietuvos Ministrų Tarybos. 1945–1947 m. Valstybės kontrolės kontrolierius.
1947–1985 m. Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto mokslo darbuotojas, 1952–1953 m. pramonės ekonomikos sektoriaus vadovas, 1953–1956 m. instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, 1956–1981 m. direktorius, 1981–1985 m. Ekonominės minties sektoriaus vadovas. Nuo 1967 m. profesorius.1962–1986 m. Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo vyr. mokslinis sekretorius. 1952–1956 dalyvavo rengiant Nemuno kaskadų projektą, pradėtą Lietuvos hidrotechnikų dar tarpukariu (neįgyvendintas). Buvo renkamas 1958–1983 m. Lietuvos TSR valstybinio plano komiteto narys. 1959–1974 m. LTSR Aukščiausios Tarybos Plano ir biudžeto komisijos pirmininkas, Pabaltijo respublikų ir Kaliningrado srities komisijos pirmininku. Šias savo pareigas jis panaudojo (kartu su Drobniu, R. Sikorskiu) siekiant Lietuvos industrializacijos decentralizavimo, tolygiau išdėstant Lietuvos teritorijoje naujas gamyklas, rūpinantis tolygesniu gyventojų įdarbinimu ir taip iš dalies išvengiant tolesnės šalies rusifikacijos. 1966 m. už tai pagrindžiančius tyrimus jam suteikta LTSR valstybinė premija. K. Meškauskas ypač aktyviai prisidėjo prie to, kad Utena taptų nauju regioniniu centru su gamyklomis. Taip buvo išspręsta ir ten buvusių bedarbių problema.
Mokslinė veikla
Mokslinių darbų pagrindinės sritys: Lietuvos pramonės raida, gamybinių jėgų išdėstymas, pramonės ekonomika. Paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių (dalis su bendraautoriais). 28 knygų ir kt. leidinių autorius ir bendraautoris, kai kurie veikalai išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių ir kitas kalbas. Skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose Stokholme, Kilyje ir Hamburge, paskaitas – Meksiko universitetuose.
Bibliografija
- Tarybų Lietuvos industrializavimas, 1960 m.
- Lietuva, 1966 m., anglų k.
- Lietuvos pramonė ikisocialistiniu laikotarpiu, su M. Meškauskiene, V. Puronu, J. Jurginiu, 1976 m.
- Lietuvos pramonė socializmo laikotarpiu, su M. Meškauskiene, 1980 m.
- Lietuvos ūkis, d. 1 1900-1940 m., 1992 m., d. 2 1940-1990 m., 1994 m.
Įvertinimai
- 1966 m. – LTSR valstybinė premija.
- 1967 m. – Utenos miesto Garbės pilietis
- 1982 m. – Utenos raj. Garbės pilietis
- Nuo 2003 m. jauniesiems mokslininkams ekonomistams už mokslinius darbus teikiama Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus įsteigta Kazimiero Meškausko premija.
Kilmė ir šeima
Tėvai
Šeima – žmona Malvina Meškauskienė (iki Raščiūtė, g. 1933 m. kovo 10 d. Gilvydžių kaime, Anykščių r.), ekonomistė, mokslininkė.
Vaikai – Audronė Meškauskaitė (g. 1960 m.); – Dalia Meškauskaitė (g. 1963 m.); – Ugnius Meškauskas (g. 1968 m.), verslininkas.
Šaltiniai
- Kazimieras Meškauskas: literatūros rodyklė, sud. Danguolė Stašienė ir Irena Santackienė. Vilnius, 1987 m.