Kazimieras Pilkauskas
| Kazimieras Pilkauskas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1929 m. rugsėjo 22 d. Vajėšių k., Anykščių raj. |
| Mirė | † 2002 m. lapkričio 5 d. Kėdainiuose |
|
| |
| Veikla | Inžinierius chemikas technologas, vadovas
|
Kazimieras Pilkauskas ( 1929 m. rugsėjo 22 d., Vajėšių k., Anykščių raj. – 2002 m. lapkričio 5 d. Kėdainiuose. Palaidotas Kėdainių kapinėse) – Inžinierius chemikas technologas, vadovas.
Biografija
Tėvai: Klemensas Pilkauskas (1896–?) iš Sterkiškio – Lietuvos kariuomenės savanoris, žemdirbys ūkininkas, ir Emilija Žekonytė-Pilkauskienė iš Vajėšių – žemdirbė. Brolis Jonas Pilkauskas – žemdirbys.
Baigė vidurinę mokyklą. 1947–1952 m. studijavo Kauno universitete, Kauno politechnikos institute chemijos technologiją, įgijo inžinieriaus chemiko išsilavinimą.
1952–1958 m. K. Pilkauskas dirbo Rygos (Latvija) superfosfato gamykloje, buvo pamainos meistras, paskui cecho viršininkas.
1959 m. Lietuvoje pradėjus kurti chemijos pramonę, K. Pilkauskas buvo pakviestas į Kėdainius statyti stambiausią šalies chemijos gamyklą. 1959–1963 m., kol vyko statybos ir paleidžiamieji darbai, jis dirbo Kėdainių superfosfato fabriko direkcijoje vyriausiuoju inžinieriumi. K. Pilkauskas organizavo pagrindinių bei pagalbinių gamybos cechų, žaliavų ir produkcijos sandėlių statybas, įrengimų montavimą, kol 1963 m. sausio 18 d. įmonė pradėjo tiekti pirmąją produkciją – sieros rūgštį, o nuo 1963 m. gruodžio – ir miltinį bei granuliuotą superfosfatą.
1964–1991 m. K. Pilkauskas dirbo Kėdainių chemijos gamyklos (dabar – akcinė bendrovė "Lifosa") generaliniu direktoriumi.
Jam vadovaujant, 1964 m. buvo paleistas aliuminio fluorido gamybos cechas, vis plečiama sieros rūgšties gamyba, 1968 m. pradėta gaminti fosforo rūgštį ir amofosą, 1970 m. pradėtas eksploatuoti antrasis superfosfato cechas, 1972 m. – trąšų mišinių cechas, pradėtos gaminti presuotos fosforo-kalio trąšos. 1975 m. jis pradėjo įmonės rekonstrukciją ir modernizavimą, kuris tęsėsi iki 1988 m. Per tą laiką buvo atnaujinti visi trąšų cechai, o dauguma senųjų uždaryti ir demontuoti.
K. Pilkausko iniciatyva buvo suformuotas pramonės įmonės socialinės infrastruktūros kompleksas: pastatyta valgykla, parduotuvė, kiti pastatai, tarp jų ir sanatorija-profilaktoriumas įmonės darbuotoojams, poilsio namai Palangoje ir Molėtuose. Plėsdamas Kėdainių gyvenamuosius kvartalus, du dešimtmečius jis inicijavo naujų daugiabučių namų ir miesto kvartalų statybą, iki 1988 m. vien tik Kėdainių chemijos gamyklos darbuotojai juose gavo 1160 butų. Jo rūpesčiu buvo pastatyti įmonės kultūros namai, kuriuose plėtojama kultūros veikla, veikė kultūros universitetas, saviveiklos kolektyvai, sporto klubas, kasmet vykdavo profesinės šventės.
Lietuvos Atgimimo laikotarpiu jis palaikė ir rėmė Sąjūdžio veiklą bei kitas patriotines iniciatyvas. K. Pilkauskas prisidėjo atkuriant Nepriklausomybės paminklą prie Kėdainių geležinkelio stoties. Mirus Kėdainių krašto Garbės pilietei gydytojai Teklei Bružaitei (1909–1996), jis įsteigė jos atminimo įamžinimo fondą, už sukauptas lėšas ligoninėje įkūrė Krašto medicinos muziejaus gyd. T. Bružaitės memorialinį skyrių.
1991 m. išėjęs į pensiją, K. Pilkauskas dar kiek laiko dirbo Kėdainių chemijos gamykloje konsultantu.
Buvo vedęs, žmona Birutė Pilkauskienė. Užaugino sūnų ir dukterį.
Mirė 2002 m. lapkričio 5 d. Kėdainiuose. Palaidotas Kėdainių kapinėse.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |