Kazlų Rūdos savivaldybė
| Kazlų Rūdos savivaldybė | |||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||||||||||
 | |||||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | |||||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| ||||||||||||||||||
| Apskritis: |  Marijampolės apskritis
| ||||||||||||||||||
| Centras: | Kazlų Rūda | ||||||||||||||||||
| Meras: | Vytautas Kanevičius | ||||||||||||||||||
| Gyventojų: | 13 221 (2011 m.) | ||||||||||||||||||
| Plotas: | 555 km² (46) | ||||||||||||||||||
| Tankumas: | 24 žm./km² | ||||||||||||||||||
| Tinklalapis: | Savivaldybės svetainė | ||||||||||||||||||
 Vikiteka: |
Kazlų Rūdos savivaldybėVikiteka | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
Kazlų Rūdos savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Plotas 555 km² (0,8% Lietuvos teritorijos), 13 221 gyventojų (2011 m.,0,4% Lietuvos gyventojų). Centras – Kazlų Rūda.
Geografija[taisyti]
Savivaldybės teritorijos didžiausią dalį užima Šešupės žemuma, pietryčių pakraštį – Veiverių kalvagūbris. Vidaus vandenys užima apie 2% teritorijos. Per teka Višakis, Jūrė, Pilvė, pietvakarine riba – Šešupė, šiaurės vakarų pakraščiu teka Nova. 5 valstybinės reikšmės ežerai (didžiausias – Amalvas) ir 8 tvenkiniai (didžiausi – Pilvės-Vabalkšnės, Kazlų). Raudonplynio, Novaraisčio pelkės. Miškingumas 56%. Didžiausi – Kazlų Rūdos miškai ir Braziūkų miškai. Dirvožemiai daugiausia smėlžemiai ir jauražemiai, yra durpžemių.
Per savivaldybę eina magistralė Via Baltica, plentai Kaunas-Marijampolė, Vilnius-Karaliaučius (RF), geležinkelis Sankt Peterburgas (Rusija)-Varšuva (Lenkija). [1]
Kazlų Rūdos miškai
Užaugę Bebruliškės tvenkiniai
Užubalių apylinkės
| ||||||||
Istorija[taisyti]
| Kazlų Rūdos savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
|
| 2009 m. gyvenvietės |
| 2011 m. gyventojų surašymas
|
| 2016 m. gyvenvietės |
| 2020 m. gyvenvietės |
Savivaldybė suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš šiaurinės Marijampolės rajono savivaldybės (Kazlų Rūdos seniūnija, dalis Sasnavos seniūnijos) ir pietrytinės Šakių rajono savivaldybės dalies (Jankų seniūnija):
- Marijampolės rajono kadastrinės vietovės: Agurkiškė, Antanavas, Ąžuolų Būda, Bagotoji, Bebruliškė, Griešių miškas, Jūrė, Kazlai, Kazlų Rūdos miestas, Plutiškės, Višakio Rūda
- Šakių rajono kadastrinės vietovės: Braziūkų miškas, Būda, Jankai, Katinai, Sarapinai.
2009 m. gegužės 22–liepos 2 d. sudarytos 22 seniūnaitijos, lapkričio 25 d. sudaryta dar 1 seniūnaitija.
| Savivaldybės istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1999 | 554 | 15700 |
| |
| 2001 | 555 | 14937 | 4 seniūnijos: Antanavo seniūnija, Jankų seniūnija, Kazlų Rūdos seniūnija, Plutiškių seniūnija |
|
| 2011 | 13 235 | 4 seniūnijos | 1 miestas, 1 miestelis, 180 kaimų | |
Gyventojai[taisyti]
| ||||
| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[2] | ||
|---|---|---|---|---|
| 14 937 | 14 620 | 13 221 | ||
| ||||
Gyvenvietės[taisyti]
Savivaldybėje yra:
- 1 miestas – Kazlų Rūda;
- 1 miestelis – Jūrė;
- 182 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
- Kazlų Rūda – 7401
- Antanavas – 695
- Jūrė I – 558
- Jūrė II – 473
- Bagotoji – 426
- Jankai – 386
- Ąžuolų Būda – 363
- Bebruliškė – 300
- Plutiškės – 295
- Būda – 233
| ||||||||||||||
| Kazlų Rūdos savivaldybė Gyvenvietės |
| Gyvenvietė | Vaizdas | Gyventojų kiekis | Panaikinta | Lat | Long |
|---|---|---|---|---|---|
| Kazlų Rūda | 
|
5543 | 54.750 | 23.494 |
Administracija[taisyti]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.
Seniūnijos[taisyti]
Savivaldybė apima 4 seniūnijas (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Antanavo seniūnija (Antanavas)
- Jankų seniūnija (Jankai)
- Kazlų Rūdos seniūnija (Kazlų Rūda)
- Plutiškių seniūnija (Plutiškės)
Kultūra, švietimas[taisyti]
2005 m. buvo gimnazija, vidurinė, 6 pagrindinės, pradinė, muzikos mokyklos, lopšelis-darželis, spec. internatinė mokykla, ligoninė, dvi ambulatorinės gydymo įstaigos, 6 medicinos punktai, globos įstaiga pagyvenusiems žmonėms, 7 bažnyčios, 7 kultūros centrai, 11 bibliotekų, sporto centras, Miškų muziejus (Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacinis centras), Sinderiškių vėjo malūnas.
Švietimas[taisyti]
Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005–2012 m.[3]
| Abiturientų skaičius (2005-2012) |
|---|
25
50
75
100
125
150
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
|
Bendrojo lavinimo mokyklos[taisyti]
- Antanavo pagrindinė mokykla
- Ąžuolų Būdos pagrindinė mokykla
- Bagotosios pagrindinė mokykla
- Jankų pagrindinė mokykla
- Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
- Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla
- Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla „Elma“
- Kazlų Rūdos specialioji mokykla
- Plutiškių vidurinė mokykla
Paveldas[taisyti]
Atminimo paminklai:
- 1944–1952 m. žuvusiems ir užkastiems Žalgirio rinktinės partizanams,
- 1944–1953 m. partizanų Tauro apygardos įkūrėjui kun. A. Yliui ir apygardos kapelionui kun. J. Lelešiui,
- Iš geležinkelio stoties ištremtiems Lietuvos piliečiams,
- 1944–1952 m. Kazlų Rūdos apylinkėse žuvusiems partizanams,
- 1991 m. lapkričio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1946 m. liepos 24 d. žuvusiems septyniems partizanams,
- 1993 m. spalio 23 d. iš užkasimo vietos perkeltiems ir perlaidotiems 1945 m. birželio mėn. Eglupiuose žuvusiems partizanams broliams J. ir J. Krapavičiams,
- 1991 m. mirusiam partizanui politiniam kaliniui V. Lapieniųi (Kazlų Rūdoje)
Pastatai:
- Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia,
- Antanavo dvaro sodyba su koplyčia.
Parkai:
- Kazlų Rūdos parkas
Gyventojai[taisyti]
98,1% gyventojų yra lietuviai, 0,8% – rusai, 0,3% – baltarusiai, 0,2% – ukrainiečiai, 0,2% – vokiečiai (2001 m.). Miesto gyventojų 49% (2005 m.). Gyventojų tankumas 26,8 žmonių/km2. 89,5% gyventojų yra katalikai, 0,5% – stačiatikiai, 0,1% – evangelikai liuteronai (2001 m.).
Ekonomika[taisyti]
Visoje savivaldybėje pagaminama 0,5% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išplėtotas pirminis medienos apdorojimas (bendrovė „Kazlų medis“), medienos gaminių („Girių bizonas“, „Jūrės medis“, „Kronolitas“), šiluminės energetikos įrenginių („Kazlų Rūdos metalas“), mėsos produktų („Čečeta“), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („Skiedryne“) gamyba.
Žemės ūkio naudmenos užima 31,5% teritorijos, iš jų 72,7% – ariamoji žemė, 26,3% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 9,46 ha. 64,6% pasėlių užima javai (išauginama 0,4% Lietuvos javų), 7,7% – bulvės (0,9%), 4,8% – daržovės (1,3%), 5,7% – daugiametės žolės. 2004 m. pagaminta 0,5% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (0,5% pieno), užauginama 1,0% Lietuvoje užauginamų galvijų (0,6% karvių), 0,8% arklių, 0,5% avių ir ožkų, 0,4% kiaulių.
Bebruliškėje yra žuvivaisos tvenkiniai (bendrovė „Karpis“). Žilvičių auginimas ir pynimas, sraigių, sliekų veisimas, vaistažolių auginimas. Prie Jūrės tvenkinio yra poilsiavietė. [4]
Partnerystės ryšiai[taisyti]
Miestai, su kuriais Kazlų Rūdos savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Kazlų Rūdos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 677 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.
- ↑ . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 677 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| |||||||||||||||||