Kazuistika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Kazuistika (lot. casus - atvejis) - atskirų atvejų nagrinėjimas; smulkmeniškumas, pernelyg didelis detalumas; situaciniai išvedžiojimai.

Kazuizmas - situacija, kai atvejis (kazusas) aprašoma arba aptariama detaliai. Kazusai nagrinėjami filosofijoje (etika, moralės teorija), teologijoje, pasaulietinėje ir kanonų teisėje. Pavyzdžiui, kaip vertinti konkretų poelgį tam tikrų normų atžvilgiu arba per kokios nors teorijos prizmę.

Teisės evoliucijos metu pirmieji norminiai teisės aktai buvo itin kazuistiški, teisės normos nebuvo abstrahuotos nuo konkrečių įvykio, kurį sureguliuoti buvo siekiama, aplinkybių. Laikui bėgant teisinė technika tobulėjo, ir kazuistika ilgaainiui buvo išstumta ypač iš kodifikuotų teisės aktų, kuriuose teisinių kazuizmų nebeliko. Išimtis - religinė teisė (pvz., Islamo teisė), kurioje teisinės abstrakcijos lygmuo nėra itin aukštas.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius.