Kazys Strazdas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Kazys Strazdas

    Gimė 1930 m. balandžio 8 d.
    Armoniškių k., Anykščių raj.
    Mirė 2015 m. gegužės 10 d. (85 m.)
    Kaune

    Veikla
    Inžinierius chemikas technologas, pedagogas, muziejininkas, kraštotyrininkas

    Kazys Strazdas ( 1930 m. balandžio 8 d., Armoniškių k., Anykščių raj. – 2015 m. gegužės 10 d. Kaune. Palaidotas Kauno Ledos kapinėse) – Inžinierius chemikas technologas, pedagogas, muziejininkas, kraštotyrininkas.

    Biografija

    Tėvai: Jonas Strazdas (1900–?) ir ? Strazdienė – žemdirbiai ūkininkai.

    19371941 m. mokėsi Antaplaštakio, Anykščių raj. pradžios mokykloje, 19411947 m. – Balninkų (Molėtų raj.) septynmetėje mokykloje. Paauglystėje 19441946 m. jis buvo Anykščių rajone veikusio Beržo partizanų būrio ryšininkas rėmėjas, 1946 m. areštuotas, bet netrukus po tardymų paleistas.

    19471951 m. jis baigė Ukmergės 1-ąją vidurinę mokyklą. 19511956 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete, įgijo stiklo pramonės inžinieriaus technologo išsilavinimą.

    19561957 m. K. Strazdas dirbo Kauno stiklo fabriko "Aleksotas" VIII kategorijos stiklo lygintoju, 19571959 m. buvo šio fabriko dujų stoties viršininkas, 1959 m. – pamainos viršininkas, 19591960 m. – gamybos vedėjas. 19601964 m. jis dirbo stiklo fabriko "Aleksotas" vyriausiuoju inžinieriumi, kol dėl nelojalumo komunistų partijai iš šių pareigų buvo atleistas.

    19641990 m. jis dirbo Pramoninės statybos projektavimo institute. 19641966 m. jis buvo Perspektyvinio skyriaus brigados vadovas, 19661969 m. – šio instituto projektų vyriausiasis inžinierius, 19691975 m. – Perspektyvinio skyriaus brigados vadovas, 19751979 m. – Generalinių planų, pramonės mazgų ir transporto skyriaus grupės vadovas, 19791990 m. – Perspektyvinio projektavimo ir pramonės mazgų skyriaus vyriausiasis specialistas ir ekonomistas.

    19911992 m. K. Strazdas dirbo Jonavos gamybinio susivienijimo "Azotas" Nitrofoskos cecho viršininko pavaduotoju stiklo gamybai organizuoti, kol išėjo į pensiją.

    19612000 m. jis taip pat dėstė Kauno politechnikos institute (vėliau – Kauno technologijos universitete), 19611987 m. dirbo antraeilėse pareigose, o 19872000 m. buvo etatinis dėstytojas Cheminės technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedroje, nuo 1990 m. – docentas. Jo dėstomi kursai: stiklo cheminė technologija, stiklo gaminių technologija, projektavimo pagrindai. Jis vadovavo kursiniams ir diplominiams projektams, praktikoms, paruošė 257 diplomuotus stiklo technologijos inžinierius ir 2 magistrus.

    K. Strazdas organizavo mokslines konferencijas "Lietuvos stiklas", jų metu rengė stiklo dirbinių parodas. Tyrinėdamas Lietuvos stiklo technikos istoriją, jis aplankė visas Lietuvos vietoves, kuriose buvo stiklo manufaktūros (Ūtas, Hutas, Gutas).

    Jis sukūrė bei patobulino apie 400 stiklo gamybos technologijos terminų, parašė ir paskelbė apie 105 mokslinius straipsnius, išleido ar bendradarbiavo leidžiant 19 mokomųjų knygų bei vadovėlių, paskelbė paskaitų konspektus "Stiklo technologija" (trys dalys 19661967 m.), iš rusų kalbos išvertė J. Sergejevo vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams "Dailiųjų stiklo dirbinių gamyba" (su J. E. Strazdiene, 1992 m.). Jis buvo Technikos enciklopedijos konsultantas, parašė jai daugiau kaip 40 straipsnių, bendradarbiavo laikraštyje "Tremtinys", skelbdamas žinias apie Balninkų krašto laisvės kovotojus.

    K. Strazdo moksliniai, mokomieji ir kraštotyros leidiniai:

    • 1964 m. – "Lietuvos stiklo pramonė" (informacinis leidinys).
    • 1978 m. – "Stiklo technologija" (vadovėlis).
    • 1985 m. – "Mineralinis ir stiklo pluoštas" (su Jonu Eidukevičiumi, mokomoji knyga).
    • 1990 m. – "Kineskopų gamybos terminų penkiakalbis žodynėlis" (su grupe bendraautorių).
    • 1992 m. – "Lietuvos stiklas : Nuo seniausių laikų iki 1940 m." (žinynas).
    • 1995 m. – "Silikatų technologijos pagrindai" (su kitais autoriais, mokomoji knyga).
    • 1997 m. – "Lietuvos stiklas : Nuo 1940 m." (žinynas).
    • 1998 m. – "Stiklo ir jo gaminių cheminė technologija" (vadovėlis).
    • 2001 m. – "Statinių projektavimas" (mokomoji knyga).
    • 2002 m. – "Balninkų stiklo dirbinių muziejus" (žinynas-katalogas).
    • 2004 m. – "Tirpusis ir skystasis stiklas" (su Juozu Raišeliu ir Giedriumi Vaickelioniu, mokomoji knyga).
    • 2005 m. – "Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas ir jo kavalieriai" (istorinė apžvalga).
    • 2006 m. – "Partizanų muziejus Balninkuose" (informacinis leidinys), "Ukmergės krašto laisvės kovų keliais" (istorinė apybraiža).
    • 2008 m. – "Prisiekę Tėvynei" (Didžiosios Kovos partizanų apygardos istorijos albumas, sudarė su Javita Emilija Strazdiene).

    K. Strazdas buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, laisvės kovų atminimo įamžinimo iniciatorius ir organizatorius.

    Jo iniciatyva Vilniuje atidengta atminimo lenta pirmosios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės stiklo manufaktūros įkūrėjui Martynui Paleckiui (2000 m.).

    2002 m. Balninkuose (Molėtų raj.) K. Strazdas su J. E. Strazdiene ir kitais bendraminčiais įkūrė pirmąjį Lietuvoje Stiklo muziejų, padovanojęs gimtajam kraštui 367 lietuviško stiklo gaminius. 2006 m. jis su bendražygiais Balninkuose įrengė Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanų muziejų.

    Jo iniciatyva 2003 metais buvo sudarytas žuvusių už Lietuvos laisvę Balninkų mokytojų ir mokinių sąrašas, ant Balninkų mokyklos pastato atidengta atminimo lenta už Lietuvos laisvę žuvusiems 29 Balninkų mokytojams ir mokiniams atminti su jų pavardėmis (2006 m.). Jo iniciatyva ir pastangomis Rundžiuose, Anykščių raj. buvo pastatytas paminklas 1947 m. sausio 27 d. ten žuvusiems partizanams atminti (2005 m.).

    Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1997 m.), už nuopelnus Molėtų kraštui – aukščiausiu šios savivaldybės apdovanojimu Padėkos medaliu (2011 m.). Jam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija (1995 m.).

    Laisvalaikiu tyrinėjo Lietuvos stiklo istoriją, kūrė ir tobulino stiklo gamybos technologijos terminus, prižiūrėjo sodą.

    Buvo vedęs, žmona Javita Emilija Strazdienė (g. 1937 m.) – chemikė technologė, pedagogė. Vaikai: Saulius Strazdas (g. 1957 m.) – verslininkas, Aušrelė Strazdaitė-? – vadybininkė.

    Mirė 2015 m. gegužės 10 d. Kaune. Palaidotas Kauno Ledos kapinėse.

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7583-0=7583 wiki spaudos ženklai).