Kenzaburo Oe

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
jap. 大江 健三郎 = Ōe Kenzaburō
Kenzaburo Oe.jpg

Gimė 1935 m. sausio 31 d.
Ōse kaimas, Ehimės prefektūra, Šikoku

Tautybė japonas
Sutuoktinis(-ė) Jukari Itami
Vaikai

Hikari Oe


Veikla
rašytojas

Žymūs apdovanojimai

1994 m. Nobelio literatūros premija

Kenzaburo Oe (大江 健三郎 Ōe Kenzaburō, gimė 1935 m. sausio 31 d.) yra japonų rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė. Jo kūrinius įtakojo prancūzų ir amerikiečių literatūra, literatūros teorija, o juose nagrinėjamos politinės, socialinės ir filosofinės temos: branduolinis ginklas, nonkonformizmas ir egzistencializmas. Kenzaburo Oe gavo Nobelio literatūros premiją 1994 m. už „įsivaizduojamą pasaulį, kur gyvenimas ir mitas sutirštėja, kad suformuotų žmonijos keblios šiandienos trikdantį paveikslą“.

Biografija

Oe gimė Ōse kaime (大瀬村 Ōse-mura), kuris dabar priklauso Učikui, Ehimės prefektūroje, Šikoku saloje. Jis buvo trečias sūnus iš septynių vaikų. Oe senelė mokino anūką meno. Ji mirė 1944 m. o vėliau tais pačiais metais per karą žuvo Oe tėvas. Tada sūnų pradėjo mokyti motina iš knygų Haklberio Fino nuotykiai ir Nilso nuostabūs nuotykiai. Šios knygos padarė Oe įspūdį visam gyvenimui.

Kenzaburo Oe iš pradžių mokėsi vietinėje mokykloje, o vėliau lankė Macujamos vidurinę. 18 metų jis pirmąkart nuvyko į Tokiją, o kitais metais pradėjo studijuoti prancūzų literatūrą Tokijo universitete profesoriaus Kazuo Vatanabės, kuris buvo François Rabelais specialistas, priežiūroje. Pirmas trumpas istorijas jis išleido 1957 m. dar būdamas studentu. Jose didelė to meto prancūzų ir amerikiečių rašytojų įtaka.

1960 m. vasarį jis vedė Jukari, kuri yra kino režisieriaus Mansaku Itami dukra ir kino režisieriaus Juzo Itami sesuo. Tais metais jis sutiko Mao Dzeduną savo kelionėje po Kiniją. Kitais metais jis buvo Rusijoje ir Europoje, aplankė Jean-Paul Sartre Paryžiuje.

Dabar Kenzaburo Oe gyvena Tokijuje. Turi tris vaikus. Vyriausias sūnus Hikari turi nuo gimimo pažeistas smegenis ir sūnaus negalia nuo jo gimimo tapo Oe kūrinių motyvu.

2004 m. Kenzaburo Oe parėmė tuos, kurie priešinosi 1947 m. Japonijos konstitucijos pataisoms, pagal kurias Japonija galėtų ginklu spresti tarptautinius konfliktus..

2005 m. du atsistatydinę Japonijos armijos pareigūnai padavė Oe į teismą dėl šmeižto jo 1970 m. esė Okinavos užrašai, kuriuose buvo rašoma, kad japonų karininkai vertė okinaviečių civilius žudytis per sąjungininkų invaziją į Okinavą 1945 m. 2008 m. kovą Osakos teismas panaikino visus kaltinimus Kenzaburo Oe. Teisėjas Tošimasa Fukami pareiškė: „armija buvo labai įsivėlusi į masines savižudybes“. Oe spaudai po teismo sakė, kad „teisėjas atydžiai perskaitė mano rašinį“[1].

Oe yra pacifistas ir branduolinio ginklo priešininkas. Po Fukušimos jėgainės nelaimės 2011 m. Oe kreipėsi į ministrą pirmininką Jošihiko Nodą „sustabdyti planus atnaujinti atominių jėgainių darbą ir vietoj to atsisakyti branduolinės energijos“. [2]

Šaltiniai

  1. Onishi, Norimitsu. "Japanese Court Rejects Defamation Lawsuit Against Nobel Laureate, " New York Times. March 29, 2008.
  2. "Nobel laureate Oe urges nation to end reliance on nuclear power." The Japan Times. September 8, 2011.



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+6116-97=6019 wiki spaudos ženklai).