Kerelių piliakalnis
| Kerelių piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Kupiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Skapiškio seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Kereliai (Kupiškis) | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 5–6 | |
| Aikštelės apimtis, m | 30 × 19 | |
| Priešpilis | gyvenvietė | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pr. m. e. pabaiga – VI a. | |
| Žvalgymo metai | 1955 m. | |
| Tyrimo metai | 1955 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 5284 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A532K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR566 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Kerelių piliakalnis stūkso Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Kerelių kaimo, Kupos kairiajame krante.
Piliakalnis
Šlaitai statūs, 5–6 m aukščio. Piliakalnio aikštelė stačiakampė, 30×19 m dydžio. Jos šiaurės vakarų ir pietryčių galuose yra 1,2–1,5 m aukščio ir 11 m pločio pylimai. Piliakalnio šiaurės vakarų ir pietvakarinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė. Piliakalnis priskiriamas brūkšniuotajai kultūrai. Datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse – VI a.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1984–1986 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, tyrimų vadovai Vytautas Daugudis, Elena Grigalavičienė.
Piliakalnio aikštelėje ištyrus 568 m² plotą rastas iki 2 m storio kultūrinis sluoksnis su 3 horizontais. Jame rasta akmeninių grindinių, medinių gynybinių įtvirtinimų, stačiakampių ir apskrito plano gyvenamųjų ir ūkinių pastatų liekanų, židinių, lipdytos brūkšniuotu, lygiu, grublėtu ir gludintu paviršiumi keramikos, akmeninių pentinių kirvių su skyle kotui fragmentų, kirvių apvalia pentimi, kaulinių ylų, grandukų, adiklių, strėlių antgalių, ietigalių, smeigtukų, žalvariniai kabutis, sagtelė, apyrankė, lankinė segė, kryžiaus pavidalo dirbinys ir geležinių lenktų ir tiesių peilių, smeigtukų, ylų, apkalų, adatų, smaigalių, vedega, kirvių, pjautuvėlių, ietigalių. Rasta geležies lydymo krosnelė, molinių tiglių, suanglėjusių grūdų ir stiklinių papuošalų.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Bakšėnų piliakalnis 18 km | Nereta 40 km | Lukštų piliakalnis 41 km |
| |||||||
| Aukštupėnų piliakalnis 11 km |
|
Vaduvų piliakalnis 7 km | |||||||||
| Papilių piliakalnis (Kupiškis) 7 km | Aluotų piliakalnis 16 km Kartakalnis 31 km |
Obonių piliakalnis 8 km Juodonių piliakalnis 22 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Kerelių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 50 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Grigalavičienė E. Kerelių piliakalnis. Lietuvos archeologija. Vilnius, 1986. P. 94.
| ||||||