Kerkyra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kerkyros padėtis Graikijoje

Kerkyra (gr. Κέρκυρα = Kérkyra, senovės graikų: Κέρκυρα arba Κόρκυρα; lot. Corcyra, it. Corfù) yra Graikijos sala Jonijos jūroje. Tai antra pagal dydį Jonijos sala. Plotas 592,9 km². Gyventojų skaičius – 107,9 tūkst. (2001 m.). Sala kalnuota, aukščiausia vieta – Pandokratoro kalnas (906 m).

Svarbiausias miestas irgi vadinamas Kerkyra. Čia įsikūręs Jonijos uiniversitetas.

Kerkyra labai stipriai susijusi su Graikijos istorija ir mitologija. Kerkyros pavadinimas susijęs su dviem stipriais vandens simboliais: Poseidonu, jūrų dievu, ir Asopu, svarbia Graikijos žemyninės dalies upe. Pagal mitą, Poseidonas įsimylėjo Korkyrą, Asopo ir upių nimfos Metopės dukrą ir pagrobė ją kaip buvo įprasta tarp to meto dievų (pats Dzeusas irgi buvo serijinis grobikas). Poseidonas nugabeno ją į bevardę salą ir ja pasimėgavęs pavadino salą Korkyros vardu, kuris po kurio laiko pavirto į Kerkyrą. Jie susilaukė vaiko Fajakso, kurio vardu pavadinti salos gyventojai. Sala patyrė daugybę mušių ir užkariavimų, kol 1864 m. buvo prijungta prie Graikijos karalystės. Šių kovų palikimas yra pilys, pastatytos strateginėse salos vietose. Dvi tokios pilys supa sostinę, kuri yra vienintelis Graikijos miestas, apsuptas tokiu būdu. Tad Kerkyros miestas buvo Graikijos vyriausybės paskelbtas Kastropolis (Pilių miestu)[1]. 2007 m. Senamiestis buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą po ICOMOS rekomendacijos[2][3][4].

Ekonomika

Laivyba prie Kerkyros uosto. Vido sala matosi fone.

Kerkyra apsodinta alyvuogių giraitėmis ir vynuogynais, iš kurių nuo Antikos laikų gaunamos alyvuogės ir vynas. Pagrindinės Kerkyros vynuogių rūšys, naudojamos vynui, yra vietinės baltos Kakotrýgēs ir raudonos Petrokóritho, Kefalonijos baltos Robóla, Egėjo Moscháto (baltasis muskatas), Achajos Mavrodáphnē ir kitos[5].

Kerkyroje taip pat gaminami gyvulinės kilmės produktai Corfiote graviéra ir Kerkyros sūris, „Kerkyros sviestas“ (Boútyro Kerkýras), prieskoningas kepimo ir virimo sviestas, pagamintas iš avies pieno, ir noúmboulo salamis iš kiaulienos ir lydytų kiaulės taukų, pagardintas apelsinų žievelėmis, raudonėliu, čiobreliu ir kitomis aromatingomis žolelėmis, taip pat naudojamomis rūkant dešras.

Kerkyra tapo užsukamu uostu ir turi gan didelę prekybą alyvuogių aliejumi. Anksčiau sala eksportuodavo daug vietinių citronų.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4615-0=4615 wiki spaudos ženklai).