Kiškos
| Kiškos (Kiszkowie) | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | lenkiška |
| Pradininkas | Petras Strumila |
| Laikotarpis | XV-XVII a. |
| Šalys | LDK, Lenkija |
| Dvarai | Musninkai, Markučiai, Olyka, Kėdainiai |
Kiškos (lenk. Kiszkowie) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminė, kilusi iš Palenkės.
Kiškų giminės herbas „Ąžuolynas“ (Dąbrowa): žydrame herbinio skydo lauke pavaizduota sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais.
Istorija[taisyti]
Penkių kartų giminės giminystės ryšiais jungė 29, santuokiniais – 63 narius. Daugiausia tuokėsi su Radvilomis, apie 20,5 % iš nustatytų santuokų. Giminės pirmtakas buvo Palenkės bajoras Petras Strumila, pravarde Kiška, Drogičino seniūnas, minimas 1463 m. Giminės pradininkas – jo sūnus Stanislovas Kiška (m. арiе 1513-1514 m.), 1493-1499 m. Lietuvos didysis maršalka, 1500-1503 m. Smolensko vietininkas, 1503-1507 m. Lietuvos didysis etmonas, nuo 1508 m. Gardino seniūnas, nuo 1512 m. Lietuvos krašto maršalka. Dėl iš tėvo sukaupto ir paveldėto turto priklausė turtingiausių LDK didikų dešimtukui – pagal 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymą nuo 3584 dūmų su daugiau, kaip 23 000 valstiečių išrengdavo 224 raitelius. Iš Stanislovo palikuonių buvo 8 vaivados, 3 kaštelionai, po vieną Žemaičių vyskupą, Lietuvos didįjį ir lauko etmoną, Lietuvos krašto didįjį iždininką. Paskutinis dinastijos atstovas – 1654 m. miręs Jonušas Kiška.[1]
Daugiausia valdų Kiškos turėjo Palenkėje ir Vakarų Baltarusijoje, valdė Musninkus, Markučius, Olyką. 1542-1614 m. valdė Кėdainius. Dėl XVII a. karų su Rusija ir Švedija bei pomėgio švaistyti turtus Kiškos patyrė finansinių nuostolių ir prarado įtaką.[2]
Genealogija[taisyti]
- Stanislovas Kiška
- Barbora Kiškaitė (m. 1513 m.), Jurgio Radvilos žmona.
- Petras Kiška (m. 1534 m.), Drogičino seniūnas, 1521-1532 m. Polocko vaivada, nuo 1532 m. Тrаkų kaštelionas, Žemaitijos seniūnas.
- Stanislovas Kiška II (m. 1554 m.) Breslaujos seniūnas, 1544-1554 m. Vitebsko vaivada. Žmona Ona Radvilaitė, dukra Elžbieta Kiškaitė ištekėjo už Kristupo Chodkevičiaus (m. 1659 m.)
- Jonas Kiška (1552-1592 m.), Onos Radvilaitės-Kiškienės sūnus, 1579-1589 m. Žemaitijos seniūnas, 1588-1591 m. Vilniaus kaštelionas, Bresto vaivada.
- Stanislovas Kiška III (1549–1619 m.) Žemaitijos seniūnas. Jo dukra Ona ištekėjo už Kristupo Radvilos (1585-1640 m.) ir Kėdainiai vėl atiteko Radvilų valdoms
- Stanislovas Kiška IV (1584–1626 m.), nuo 1618 ar 1619 m. Žemaičių vyskupas.
- Mikalojus Kiška II (1588–1644 m.) 1617-1627 m. Tartu vaivada, 1627-1636 m. Mstislavlio vaivada, 1636-1644 m. Trakų kaštelionas, 1640-1644 m. Lietuvos didysis iždininkas ir Lietuvos didysis raštininkas, 1622-1638 m. Ukmergės seniūnas, nuo 1637 m. Volkovysko seniūnas, nuo 1641 m. Geranainių seniūnas ir 1644 m. Mogiliovo seniūnas.
- Kristupas Kiška (m. 1646 m.) 1632-1646 m. LDK taurininkas, 1636-1639 m. Mstislavlio vaivada, 1639–1646 m. Vitebsko vaivada.
- Jonušas Kiška (1586-1653 m.), nuo 1610 m. Tartu seniūnas ir Pernu seniūnas, 1605 m. pasižymėjo Salasрiliо mūšyje su švedais; 1621-1653 m. Polocko vaivada, 1635-1646 m. Lietuvos lauko etmonas, 1646–1653 m. Lietuvos didysis etmonas.
- Petras Kiška II (1519-1550 m.) 1548-1550 m. Volynės maršalka, Vladimiro seniūnas, Vitebsko vaivada.
- Mikalojus Kiška (m. 1587 m.) nuo 1552 аr 1553 m. LDK raikytojas, 1555-1587 m. LDK taurininkas, 1569-1587 m. Palenkės vaivada.
- Stanislovas Kiška II (m. 1554 m.) Breslaujos seniūnas, 1544-1554 m. Vitebsko vaivada. Žmona Ona Radvilaitė, dukra Elžbieta Kiškaitė ištekėjo už Kristupo Chodkevičiaus (m. 1659 m.)
- Leonas Kiška (m. 1728 m.) Kijevo graikų unitų bažnyčios metropolitas.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Nelė Asadauskienė. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) Vilnius, 2003.
- ↑ Nelė Asadauskienė. Kiškos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 184 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||||||||||
| ||||||