Kijevo universitetas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas
ukr. Київський національний університет імені Тараса Шевченка
Vaizdas:A. Hors`ka. Shevchenko. Maty.jpg
Lotyniškai: Universitas Kioviensis
Įkurtas 1834 m.
Tipas Valstybinis
Rektorius Leonidas Guberskis
Vieta Kijevas, Ukraina
Fakultetai 15
Darbuotojai 2000 (2009 m.)
Studentai 30 000 (2009 m.)
Svetainė www.univ.kiev.ua
Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas

Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas (ukr. Київський національний університет імені Тараса Шевченка, rus. Киевский национальный университет имени Тараса Шевченко) – seniausias ir vienas didžiausių Ukrainos universitetų. Apie 30 000 studentų, 2000 dėstytojų.

Istorija

Įkurtas 1834 kaip Šv. Vladimiro imperatoriškasis universitetas. Pirmasis rektorius Michailas Maksimovičius. 1918-1919 m. neveikė. 1920-1939 m. Kijevo universitetas, 1939-1994 m. – Kijevo valstybinis T. Ševčenkos universitetas, nuo 1994 m. Kijevo T. Ševčenkos nacionalinis universitetas. 1834 m. veikė Filosofijos fakultetas su Istorijos ir filologijos, Fizikos ir matematikos skyriais (62 studentai). 1835 m. įkurtas Teisės, 1841 m. – Medicinos fakultetas. Vėliau iš Filosofijos fakulteto įkurti Filologijos ir Gamtos mokslų fakultetai.

Uždarius Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją daug jos profesorių ir studentų 1842 m. perkelta į medicinos fakultetą. Kartu perkelta didžioji dalis Vilniaus universiteto geologinės kolekcijos, kuri iki šiol negrąžinta. 1887 m. universitete veikė lietuvių studentų būrelis.[1]

Struktūra

  • Biologijos fakultetas
  • Chemijos fakultetas
  • Ekonomikos fakultetas
  • Filosofijos fakultetas
  • Fizikos fakultetas
  • Geografijos fakultetas
  • Geologijos fakultetas
  • Istorijos fakultetas
  • Kibernetikos fakultetas
  • Mechanikos ir matematikos fakultetas
  • Parengiamasis fakultetas
  • Psichologijos fakultetas
  • Radiofizikos fakultetas
  • Sociologijos fakultetas
  • Teisės fakultetas
  • Atvirojo ir nuotolinio mokymo institutas
  • Filologijos institutas
  • Karybos institutas
  • Tarptautinių santykių institutas
  • Žurnalistikos institutas
  • Užsieniečių parengiamasis centras
  • Ukrainistikos centras
  • Poligrafijos leidybos centras
  • Fiziologijos mokslo tyrimų institutas
  • O. Fomino botanikos sodas, įkurtas 1839 m.
  • Astronomijos observatorija, įkurtas 1845 m.
  • Kanivo draustinis
  • M. Maksimovičiaus mokslinė biblioteka (3,5 mln. egz.)

Universitetas leidžia mokslo darbus ir teminius mokslo darbų rinkinius.

Rektoriai

Dėstytojai

Studentai

Lietuviai

Šaltiniai

  1. Kijevo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 42 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6127-0=6127 wiki spaudos ženklai).