Filmo žanras

Filmų teorijoje, žanras nurodo metodą, pagrįstą pasakojimo elementų, iš kurių statomi filmai, panašumais. Dauguma kino žanro teorijų paimta iš literatūros žanrų kritikos. Dėl to kaip apibrėžti ar kategorizuoti žanrą literatūros kontekste kyla daug diskusijų. Be pagrindinio žanrų skirtumo tarp fikcijos ir dokumentikos, kino žanrai gali būti skirstomi keliais būdais.

Fikcijos žanro filmai paprastai skirstomi į kategorijas priklausomai nuo jų aplinkos temos, nuotaikos ar formato. Aplinka - tai vieta, kur vyksta veiksmas ir vystosi istorija. Tema nusako filmo nagrinėjamas problemas ir idėjas. Nuotaika, tai filmo emocinis tonas, Formatas nusako kokiu būdu filmas buvo nufilmuotas (pvz. anamorfiniu plačiaekraniu) arba atkūrimo būdą (pvz. 35mm, 16mm ar 8mm). Tikslinė auditorija - papildomas būdas filmų žanrų kategorizavimui. Kai kurie filmų teoretikai teigia, kad nei vienas formatas, nei tikslinė auditorija nėra filmų žanrai.

Filmų žanrai dažnai išsišakoja į subžanrus (pvz. teismo ir į teismą orienuotas dramos subžanras, žinomas kaip teisinės dramos). Subžanrai gali sudaryti maišytus žanrus, tokius kaip siaubo ir komedijos žanrų susiliejimas filmų frančizėje Piktieji Numirėliai.

Apibrėžimas

Martin loop teigia, kad "Hollywood" filmai neišlaiko žanro grynumo, kadangi dauguma "Hollywood" filmų sulieja romantikos žanro siužetą orientuotą į meilę su kitais žanrais. Staiger klasifikuoja Andrew Tutor idėjas, kad filmo žanras gali būti apibrėžtas keturiais būdais. Idealisto metodas sudaro nuomonę apie filmą pagal iš anksto numatytus kriterijus. Empirinis metodas identifikuoja filmo žanrą palygindamas jį su jau žinomų žanrų filmų sąrašiu. Apriori metodas naudoja iš anksto nustatytus dažniausius bendruosius elementus. "Socialinės konvencijos" metodas remiasi visuomenės kultūriniu sutarimu. Jim Colins teigia, kad nuo 1980 "Hollywood" filmai buvo įtakoti ironiškos hibridizacijos mados, kurioje režisieriai jungia elementus iš skirtingu žanrų (pavyzdžiui Westerno/Mokslinės fantastikos susiliejimas filme Atgal į ateitį 3).

Filmų žanrų apibėžimas yra nekonkretus. Filmai gali būti kelių žanrų. Neseniai filmų teoretikas Robert Stam metė įšūkį, filmų žanrų egzistencijai, galbūt jie kritikų išmislas. R. Stam klausė ar "žanrai yra tikrai ten, pasaulyje, ar jie yra tik analizės padarinys?". Taip pat jis klausė ar yra "baigtinė žanrų taksonomija, ar jie iš principo yra begaliniai?", ar žanrai yra "atsparūs laikui, efemeriški ir laiką kreipiantys subjektai? Ar žanrai apriboti kultūrų, ar jie gali būti tarpkultūriniai?". R. Stam taip pat klausė ar žanrų analizė turėtų taikytis į aprašymą ar į nurodymą. Kai kurie žanrai paremti istoriniais faktais, kiti remiasi literatūros kūriniais, meniniu statusu, biudžetu, rasiniu identitetu, lokacija ar seksualine orientacija.

Daugelis filmų žanrų turi savo gerbėjų auditorijas ir atitinkamus leidinius, kurie juos palaiko leisdami žurnalus ar kurdami tinklalapius. Filmai, kuriuos sunku kategorizuoti į žanrus dažniausiai yra ne tokie sėkmingi kaip tie, kurie priskiriami vienam ar kitam žanrui. Tačiau tokie filmai taip pat yra naudingi kritikai ir vartojimui. Kai kurie scenarijų autoriai pasitelkia filmo žanrą siužetui apibrėžti ar turiniui į scenarijų įkelti. Jie studijuoja tam tikrų žanrų filmus, tokiu keliu kai kurie scenarijų autoriai kopijuoja sėkmingų filmų elementus ir panaudoja juos naujame scenarijuje. Dažniausiai tokiems scenarijams trūksta originalumo. Kaip Truby sako "Rašytojai žino pakankamai, kad parašytų žanrinį scenarijų, tačiau jie nežino suktų to žanro istorijos posūkių, tai leidžia jiems susidurti su originalumu.

Svenarijų autoriai dažnai bando neapaisyti elementų, rastų praeituose darbuose, tokių kaip originalumas. Pavyzdžiui europos filmų kūrėjų kurtas spagečių vesternas pakeitė vesterno filmų žanrą vengdamas daugelio ankstesnių vesternų papročių.

Be filmų žanrų yra ir kitų metodų filmams suskirstyti į grupes. Pavyzdžiui auteur kritikuoja grupę filmų remiantis jų režisieriais. Kai kurie grupavimai gali būti kasdieniškai apibrėžti kaip žanrai. Pavyzdžiui nepriklausomi filmai dažnai laiko tarsi jie būtų patys sau žanras, tačiau nepriklausoma produkcija gali priklausyti bet kuriam žanrui. Meniniai filmai taip pat nurodomi kaip žanras, nors meninis filmas gali būti ir keleto žanrų vienu metu.

Filmo žanras gali būti išskirtas iš filmo stiliaus, kas sukelia rūpesčių kinematografiniams, filmo montažo ir graso sprendimams. Konkretus stilius gali būti pritaikytas žanrui. Filmų žanrai identifikuoja manifestacinį filmo turinį, o filmo stilius identifikuoja manierą, kuria bet kuris duotas filmų žanras yra pateikiamas žiūrovams. Stilius gali būti apibrėžtas siužeto struktūra, scenos dizainu, apšvietimu, kinematografija, vaidyba ir kitais tyčiniais meniniais komponentais. Kai kas teigia, kad toks išskyrimas yra per paprastas, kadangi kai kurie žanrai visų pirma atpažįstami iš jų stilių. Daugelis filmų istorikų ir filmų kritikų ginčijasi, ar film noir yra žanras ar filmo kūrimo stilius.

Kategorizavimas

Kino žanrus galima skirstyti į kategorijas priklausomai nuo filmo meninio apipavidalinimo. Vis tik filmai, turintys vienodus meninius apipavidalinimus, gali būti labai skirtingi, dėl skirtingų temų ar nuotaikų. Pavyzdžiui abu filmai - Midvėjaus mūšis ( angl. The Battle of Midway ) ir Vakarų fronte nieko naujo ( angl. All Quiet on the Western Front ) yra pastatyti karo laikmečio kontekste. Pirmasis filmas nagrinėja garbės, pasiaukojimo ir narsos temas, o antrasis - antikarinis, pabrėžiantis karo siaubą ir skausmą. Egzistuoja nuomonė, kad Film noir filmai turi būti filmuojami miesto aplinkoje, pigiuose viešbučiuose ir požemio baruose, daug klasikinės noir daugiausia vyksta mažuose miesteliuose, miestų pakraščiuose, kaimo vietovėse, arba atvirame kelyje.

Filmsite.org redaktoriai teigia, kad animacija, vaikų filmai, ir t.t. yra ne žanriniai filmai. Ne žanrinių filmų sąrašas įtraukia vaikų filmus, filmus visai šeimai, kulto filmus, dokumentinius filmus, pornografinius filmus ir begarsius filmus.

Linda Williams tvirtina, kad siaubo filmai, melodramos, ir pornografija patenka į "kūno žanrų" kategoriją, nes kiekvienas jų sukurtas taip, kad daliai žiūrovų sukeltų fizines reakcijas. Siaubo filmai kuriami stuburą-šaldančiam, krumplius balinančiam, akis išpučiančiam terorui sukelti; melodramos kuriamos tam, kad žiūrovai verktų pamatę ekrane esančių aktorių nesėkmes; pornografija kuriama seksualiniam susijaudinimui sukelti.

Papildoma litaratūra

• Altman, Rick. Film/Genre . BFI Publishing (1999). ISBN 0-85170-717-3; ISBN 978-0-85170-717-4
• Grant, Barry. Film Genre Reader
• Grant, Barry Keith. Film Genre: From Iconography to Ideology. Wallflower Press: 2007.
• Neale, Steve. Genre and Contemporary Hollywood
• Neale, Steve. Genre and Hollywood (Sightlines)
• Langford, Barry. Film Genre: Hollywood and Beyond

Išorinės nuorodos

• Filmų žanrai (anglų kalba)

--Miskebekelniu 20:02, 2 vasario 2012 (EET)