Klaipėdos bažnyčios
Šiuo metu Klaipėdoje gyvena įvairius tikėjimus išpažįstančių žmonių. Didžioji dalis jų išpažįsta katalikybę.
Istorija
1854 m. Klaipėdos senamiestis nukentėjo nuo didelio gaisro, po kurio buvo pastatytos 3 didelės bažnyčios, kurias projektavo Prūsijos karališkojo dvaro architektas Frydrichas Augustas Štiuleris:
- Šv. Jono bažnyčia (liuteronų vokiečių) su 75 m aukščio bokštu; pamatų vieta yra Turgaus g. gale, krūmeliais apsodintoje aikštelėje;
- reformatų bažnyčia,
- Šv. Jokūbo bažnyčia (lietuvių).
Senojoje Klaipėdoje, iki II pasaulinio karo veikė net 15 bažnyčių (daugiausia – protestantiškų). Per II pasaulinį karą daugelis jų buvo sugriauta.
Sovietinės okupacijos metais likusios bažnyčios buvo paverstos sandėliais ir dirbtuvėmis. Visame Klaipėdos mieste veikė vos viena maža katalikiška bažnyčia, kurioje būdavo sunku susirinkti. Todėl apie 1960 m., kilus pasipriešinimo bangai, tikintieji ėmė rinkti lėšas (buvo surinkta apie 1 milijonas sovietinių rublių) ir pradėta statyti Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, tačiau ilgainiui komunistai ją atėmė iš tikinčiųjų ir bažnyčią pavertė filharmonija.
Dabar Klaipėdoje yra 4 katalikų bažnyčios:
- Kristaus Karaliaus bažnyčia
- Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
- Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia
- Šv. Kazimiero bažnyčia
Taip pat yra 3 stačiatikių cerkvės, evangelikų liuteronų, evangelikų baptistų, sentikių bažnyčios, Naujųjų Apaštalų bažnyčia (Taikos pr.).
XX a. paskutiniame dešimtmetyje imtos statyti Šv. Kazimiero bažnyčia ir Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia, kurios dar iki šiol nėra pilnai baigtos statyti, visų pirma dėl didelių mastų.
Literatūra
- Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676-1685 m. dokumentai (sudarė Ingė Lukšaitė, Sabina Drevello). - Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. - 440 p. - ISBN 978-9955-18-379-2
Nuorodos
| ||||||