Klaipėdos jūrų uostas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Jūros vartai
Vysksta krovos darbai
Krantinė
Kranai
Laivų remonto įmonė Laivitė

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis universalus giliavandenis jūrų uostas, išdėstytas Klaipėdos sąsiauryje. Per metus čia atplaukia apie 7000 laivų iš maždaug 50 šalių.

Uosto teritorija užima 498 ha, akvatorijos plotas – 629 ha, įplaukos kanalo gylis – 14,5 m. Visos krantinės sudaro 24,9 km, uoste esančių geležinkelio linijų bendras ilgis – 36 km.

Uoste įrengti dengti sandėliai (160 628 m²), atviros aikštelės (454 920 m²), šaldytuvai (23 254 m²), skystų krovinių talpyklos (482 500 m³), birių krovinių sandėliai (368 000 t).

Priimami ir aptarnaujami laivai:

2005 m. 27 % krovos sudarė naftos produktai, 21 % – trąšos, pervežta 214 370 keleivių.

Svarbiausios krovos bendrovės: Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, Klaipėdos nafta, Bega, Klaipėdos Smeltė.

Istorija

XIII a. viduryje pastačius Klaipėdos pilį, šalia pilies veikė uostelis. Klaipėdos gyventojams 1475 m. suteikus Kulmo teisės privilegiją, gyventojai galėjo verstis jūrų prekyba ir statyti laivus, suteiktas oficialus komercinio uosto statusas.

Uosto infrastruktūra formavosi XVII-XVIII a., kai pradėtas žymėti laivakelis, statytos prieplaukos, 1745 m. pradėta gilinti akvatorija, sutvirtintos Danės žiotys, 1796 m. įžiebtas švyturys, 17841791 m. įrengtos balasto krantinės. XIX a. viduryje sąsiauris pagilintas iki 7 m gylio.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo nuosmukis. 1919 m. uostas pagal Versalio sutartį atiteko Antantės blokui, 1924 m. uosto valdymą perėmė Direktorija. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje uostui teko apie 88,4 % viso Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiams užėmus Klaipėdą, uosto veikla sustabdyta, jis atstatytas tik po karo, o prieškarinis apyvartos lygis atstatytas tik po 15 metų.

Klaipėdos uosto išskirtinumas

Klaipėdos uostas iš kitų uostų išsiskiria ne tik unikalia geografine padėtimi, bet ir savita konstrukcija. Apsauginių molų ir kitų hidrotechninių įrengimų – krantinių, prieplaukų išdėstymų ir paskirtimi. Išskirtinį Klaipėdos uosto bruožą sudaro jūros vartų konstrukcija. Jame nėra avanuosto, nuo bangavimo apsaugotos jūrinės akvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Į Klaipėdos sąsiaurį arba uostą laivai įplaukia ir išplaukia pro tiesią liniją, nutiestą šiaurės vakarų kryptimi. Tokia uosto konstrukcija nevisiškai apsaugo uosto akvatoriją nuo bangų įtakos. Štormo metu, gana stiprios bangos jaučiamos net ties Danės upe (apie 5 km nuo jūros vartų).

Klaipėdos uostas yra vienas avaringiausių uostų pasaulyje. Jis nusėtas daugybe laivų skenduolių. Prišvartuoti laivą Klaipėdos uoste yra labai sudėtinga. Net didelę patirtį turintys kapitonai švartavimo darbus palieka locmanams, ką jau kalbėti apie kapitonų sugebėjimus, kurie dirba keltuose tarp Klaipėdos ir Neringos. Per dieną švartavimosi principas gali pasikeisti 20 kartų. Tai lemia išskirtiniai Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva.[1]

  • Trauklys – tai žemo dažnio ilgaperiodės bangos, kurios trūkčioja laivą. Jų poveikio kartais neišlaiko net stipriausi laivus prie krantinės laikantys lynai. Lynai tokiu atveju trūksta, kaip plonyčiai siūleliai.
  • Blaškeva – tai netvarkingas, chaotiškas bangavimas, kai skirtingų krypčių bangų sandūroje ant didesnių bangų lipa mažesnės bangos, o ant šių dar mažesnės.
  • Vandensrūva – tai skirtingų krypčių vandens sluoksnių tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje judėjimas.

Kartais vienu metu veikia visi trys fenomenai. Tokiu atveju laivą valdyti beveik neįmanoma.

Šaltiniai

  1. Klaipėdos jūrų uostas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 206 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Literatūra

  • Klaipėdos uostas (sud. Kęstutis Demereckas). - Klaipėda: Libra Memelensis, 2007. - 144 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-544-57-9

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Klaipėdos jūrų uostas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5661-0=5661 wiki spaudos ženklai).