Klaipėdos laisvoji ekonominė zona

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:55°41′37″N 21°11′42″E / 55.69361°N 21.195°E / 55.69361; 21.195

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona
Klaipėda FEZ Logo .jpg
Forma Uždaroji akcinė bendrovė
Vadovai Eimantas Kiudulas, gen. direktorius
Povilas Vasiliauskas, valdybos pirmin.
Veikla Pramoninio NT vystymas; paslaugos įsikuriančioms gamybos įmonėms.
Svarbiausios pramonės šakos: plastikas ir PET, maisto, metalo apdirbimas, naftos produktų apdirbimas, automobilių elektronika, logistika ir pakavimas.
Pajamos 1 mlrd. EUR (2017 m.)
Darbuotojai LEZ teritorijoje dirba virš 5400 darbuotojų, LEZ valdančioje bendrovėje – 7
Tinklalapis www.fez.lt

~ Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (toliau - Klaipėdos LEZ) yra didžiausia (412 h ploto) LEZ Lietuvoje. Čia investuotojams taikomos specialios išskirtinės lengvatinės ekonominės ir teisinės sąlygos bei sukurta infrastruktūra. Klaipėdos LEZ teritorijoje veikia virš 100 Lietuvos ir užsienio įmonių, 29 iš jų yra tiesiogiai pasirašiusios sutartis su Klaipėdos LEZ valdymo bendrove. Teritorijoje dirba virš 5400 drabuotojų, tai sudaro 7,3 procento visų Klaipėdos miesto dirbančių asmenų dalį.

2017 m. „Financial Times“ patraukliausių ekonominių zonų pasaulyje reitinge įvertinta už „Sudarytas sąlygas investuotojams veiklą pradėti greitai ir efektyviai“. 2015 m. Klaipėdos LEZ patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge „Financial Times“ įvertinta už vietos bendradarbiavimo sąlygas. 2010 m. buvo 5-oje vietoje tarp pasaulio ekonominių zonų, pagal joje sudarytas verslo sąlygas bei sukurtą infrastruktūrą. 19 vietoje – bendrajame patraukliausių ekonominių zonų pasaulyje reitinge, kurį parengė „Financial Times“.

Klaipėdos LEZ žymyntys akmenys

Specializacija: pramoninio NT vystymas ir paslaugos įsikuriančioms gamybos įmonėms.

Svarbiausios pramonės šakos: plastikas ir PET, maisto, metalo apdirbimas, naftos produktų apdirbimas, automobilių elektronika, logistika ir pakavimas.

Adresas – Pramonės g. 8, LT-94102, Klaipėda.

Ekonominę zoną valdo ir administruoja: UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė (toliau - LEZ VB). Gen. direktorius: Eimantas Kiudulas.

LEZ veikla

 Broom icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma - moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių šis puslapis gali būti laikomas stilistiškai netinkamu, minimos Vikipedijos straipsnyje „Enciklopedinis stilius“.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona viena iš pirmųjų ir efektyviausiai valdomų laisvųjų ekonominių zonų regione pagal pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų skaičių. Pagal ekonominius rodiklius šiai zonai bando prilygti kiek vėliau startavusi Kauno LEZ.[1] Laisvoji ekonominė zona įsikūrusi 412 hektarų teritorijoje prie svarbiausių transporto magistralių. Zonoje investuotojams taikomos specialios išskirtinės lengvatinės ekonominės ir teisinės sąlygos. Laisvojoje ekonominėje zonoje įrengta ir nuolatos plėtojama inžinerinė infrastruktūra.[2]

Veiklos rūšys: pramoninio nekilnojamojo turto plėtra, logistika ir sandėliavimas, plastiko pakuotės ir plastiko granulių (PET) gamyba, elektronikos prietaisų gamyba, plieno konstrukcijų gamyba, metalo apdirbimas, architektūrinio stiklo gamyba, maisto pakuočių gamyba, žuvies ir jų produktų perdirbimas, biodyzelino gamyba, energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių ir kt.

Klaipėdos LEZ specializuojasi plastiko ir chemijos, elektrinių transporto priemonių ir transporto priemonių komponentų gamybos bei surinkimo, didelių metalo struktūrų apdirbimo, maisto apdirbimo ir logistikos bei sandėliavimo srityse, tačiau veiklą čia plėtoja ir kitų sričių kompanijos.

Veikiančios įmonės ir jų rodikliai

LEZ teritorijoje veikia virš 100 įmonių, daugiausia plastiko ir PET, maisto, metalo apdirbimo, naftos produktų apdirbimo, automobilių elektronikos, logistikos, sandėliavimo bei pakavimo srityse. Jose dirba virš 5400 darbuotojų. 29 iš jų yra tiesiogiai su LEZ pasirašiusios sutartis ir gaunančios mokestines lengvatas. Du trečdaliai iš šių bendrovių yra užsienio kapitalo. Klaipėdos LEZ veikia šios įmonės:

• Indorama Ventures

• Baker Hughes, a GE company

• Yazaki

• Neo Group

• Retal Baltic

• Glassbel Baltic

• Espersen

• Mestilla

• Be-Ge Baltic

• Pack Klaipėda

• Skuba

• BNTP

• Albright International

• Fortum Klaipėda

• Vesvela

• Vėjo projektai

• Dalios Gintaras

• Ani Plast

• HeidelbergCement

• Vingės Logistika

• AD REM LEZ

• AD REM PORT

• BMG Logistika

• Lavango Group

• Hugaas Gruppen

• Lindström Group

• Focus Fabrication Group

• Capella Baltica

• Philip Morris (veikia neoficialioje LEZ teritorijoje)

• Baltijos Eukutecas


Šių įmonių investicijos Klaipėdos LEZ nuo veiklos pradžios iki 2017 m. pabaigos siekė daugiau nei 671 mln. Eur. Klaipėdos LEZ vidutinis pritrauktų investicijų skaičiaus augimas per pastaruosius 3 m. – 35 proc. kasmet. Taip pat, kiekvienais metais Klaipėdos LEZ įmonės sugeneruoja 2,5-5% Lietuvos BVP.

2017 m. Klaipėdos LEZ įmonės (investuotojai) iš viso investavo 11,6 mln. Eur, sugeneravo per 1 mlrd. Eur pajamų ir sumokėjo per 29,6 mln. EUR mokesčių.

Klaipėdos LEZ įmonių eksportas 2016 m. sudarė 720 mln. Eur. arba 2,7% viso Lietuvos eksporto.

Valstybė į Klaipėdos LEZ yra investavusi 6,4 mln. EUR. Remiantis šiais duomenimis, Klaipėdos LEZ yra laikoma efektyviausiai valdoma LEZ Lietuvoje - valstybės investicija yra per šimtą kartų atsipirkusi per sumokėtus mokesčius, sukurtas darbo vietas ir pritrauktas investicijas.

Apdovanojimai

  • 2017 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2017“ reitinge Klaipėdos LEZ gavo pirmąjį ir vienintelį pasaulyje apdovanojimą už investuotojų įsikūrimo greitį, taip pat vienintelį pasaulyje įvertinimą už specializaciją plastikų sektoriuje bei apdovanojimus už reikšmę šalies ekonomikai, energetinį efektyvumą ir investuotojų plėtrą.[3]
  • 2015 metais patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge „Financial Times“ įvertinta už vietos bendradarbiavimo sąlygas.[4]
  • 2010 metais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ sudarė patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitingą. Šiame reitinge Klaipėdos LEZ suteikta 5-ji vieta tarp pasaulio ekonominių zonų pagal joje sudarytas verslo sąlygas bei sukurtą infrastruktūrą, o taip pat 19 vieta bendrajame patraukliausių ekonominių zonų pasaulyje reitinge.[5]

Pagrindiniai duomenys

  • Veiklos pradžia: 2002 m.
  • Bendras plotas: 412 ha
  • Veikiančių įmonių skaičius: 100+, 29 iš jų - tiesiogiai pasirašiusios sutartis su Klaipėdos LEZ VB
  • Įmonių atstovaujamų šalių skaičius: 16
  • Sukurta darbo vietų: 5400
  • Investuota nuo Klaipedos LEZ veiklos pradžios: 671 mln. EUR
  • LR nacionalinės investicijos: 6,4 mln. EUR
  • Lietuvos kapitalo kompanijos: 29 %
  • Užsienio kapitalo kompanijos: 71 %
  • Eksportas per 2017 m. sudaro: 720 mln. Eur., 2,7% Lietuvos eksporto
  • Bendra LEZ veikiančių įmonių metų apyvarta: virš 1 milijardo EUR

Šaltiniai

  1. ↑ http://www.fez.lt/naujienos/dvieju-lez-varzytuves-kaunas-vejasi-klaipeda
  2. ↑ http://www.fez.lt/apie-mus Klaipėos LEZ tinklalapis. Apie Klaipėdos LEZ. Peržiūrėta: 2012-11-19 23:36
  3. ↑ http://www.fdiintelligence.com/Rankings/fDi-Global-Free-Zones-of-the-Year-2017-the-winners fDi Global Free Zones of the Year 2017 – the winners. Peržiūrėta: 2017-11-20 16:46
  4. ↑ http://ksse.com.pl/files/page/wydarzenia/BFT%202015/GFotY_FDI_1015.pdf Peržiūrėta: 2017-11-20 16:46
  5. ↑ http://www.fez.lt/apie-mus Klaipėdos LEZ tinklalapis. Apie Klaipėdos LEZ. Peržiūrėta: 2012-11-19 23:36


Nuorodos

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+8490-0=8490 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Klaipėdos_laisvoji_ekonominė_zona&oldid=30933880"