Senamiestis (Klaipėda)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Klaipėdos senamiestis)
Jump to navigation Jump to search
Senamiestis
Klaipėdos senamiestis dabar.jpg

Senamiestis
Koordinatės:55°42′29″N 21°07′59″E / 55.708°N 21.133°E / 55.708; 21.133 (Senamiestis (Klaipėda))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Klaipėdos miesto savivaldybė
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Senãmiestis
Kilmininkas: Senãmiesčio
Naudininkas: Senãmiesčiui
Galininkas: Senãmiestį
Įnagininkas: Senãmiesčiu
Vietininkas: Senãmiestyje

SenamiestisKlaipėdos miesto kvartalas, esantis Centro rajone. Išskirtinis iš visų Lietuvos didmiesčių senamiesčių savo fachverkiniu architektūros stiliumi ir planine gatvių struktūra.

Klaipėdos senamiestyje yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė.

Klaipėdos miesto senamiestis yra geometriškai labai taisyklingai išdėstytas, beveik visos gatvės susikerta stačiuoju kampu (priešingai nei Kaune ir Vilniuje, kurių senamiesčių gatvės daugiausiai susikerta įvairiais kampais).

S. Daukanto gatvėje yra 1977 m. senųjų, pokario metais išniekintų, kapinių vietoje įkurtas skulptūrų parkas, vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.

2009 m. Klaipėdos miesto senamiesčio burmistru išrinktas Rimantas Cibauskas.

Architektūros paveldas[taisyti]

Tarpukario Klaipėdos senamiestis

Įspūdingosios architektūros likučiai – tai iš Vokiečių ordino laikų likęs taisyklingas gatvių tinklas, senoji fachverkinės konstrukcijos architektūra, būdinga Vokietijos miestams, bei išlikę XVII–XVIII a. Klaipėdos tvirtovės gynybinių įtvirtinimų fragmentai. Čia yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Laikrodžių muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė. Tarp S. Daukanto ir Liepų gatvių yra 1977 m. senųjų, pokario metais sunaikintų, kapinių vietoje įkurtas Klaipėdos skulptūrų parkas, vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.

Tarp išlikusių 1262–1263 metų dokumentuose parašyta, kad Klaipėda buvo įkurta tarp Nemuno ir Dangės. Jau nuo miesto atsiradimo ši upė buvo miesto dalis. Panašu, kad ji atliko gynybines funkcijas ir todėl dešinysis jos krantas iš pradžių nebuvo užstatytas. Nuo pat įkūrimo Klaipėda buvo žymus prekybos centras su senuoju uostu Dangės žiotyse. Toks jis ir išliko iki devynioliktojo amžiaus su jos pagrindiniu uostu žiotyse. Per antrąjį pasaulinį karą sunaikinus daugumą senųjų pastatų Klaipėda neteko tos savo dalies, pagal kurią paprastai identifikuojami miestai. Daugelis Europos miestų savo karo suniokotus senamiesčius atstatė.

Senamiesčio likimas ir dabartinė situacija[taisyti]

Senamiesčio kiemelis
Išėjimas iš Kiemo

Po karo sovietmečiu Lietuvoje komunistiniam režimui buvo reikalingos įspūdingos aikštės vadų paminklams ir socialistinį realizmą atitinkantiems statiniams ir aikštėms statyti, todėl miesto centro atstatymas nebuvo planuojamas. Ir net beveik sveiki išlikę pastatai nebuvo atstatomi, o nugriaunami. Šiandien miestas architektūros specialistų požiūriu nykus, standartiškai sovietinis, iki horizonto išsitiesęs blokinių namų miestas su labai mažu, chaotiškai sujauktu išlikusiu senuoju miesto centru ir buvusiu naujamiesčiu dešiniajame Danės krante. Tik per stebuklą išlikęs reguliarusis senamiesčio gatvių tinklas, bet jau gana sunkiai atpažįstamas. Nėra išlikusių bažnyčių bokštų vertikalių, neliko ir įspūdingos upės krantinės bei daugelio Vokiškųjų paminklų. Šių dienų Klaipėdos kūrybinė ir akademinė inteligentija viešai diskutuoja ar atstatyti ir atkurti buvusį miesto grakštumą, jo nepakartojamą europietišką dvasią, atvirą Europos kultūriniams vėjams, artimą Hanzos miestų sąjungos tradicijoms, bei puoselėti apie 20 proc. (senamiestis nuolat mažėja, todėl procentai pateikti apytikriai) išlikusį senamiestį.


 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Siekį atkurti, atstatyti, išsaugoti architektūrinį ir etnokultūrinį paveldą visuomenėje labiausiai agituoja architektas Vytauto Šliogeris bei Klaipėdos universiteto docentė Dalia Kiseliūnaitė. Jie ragina, kad centre būtų galima atstatyti senuosius namų fasadus palei Danės upę, nes jų nuomone tam dabar niekas nebetrukdo, yra laisvi plotai. Agituoja atstatyti Klaipėdos pilį ir bažnyčias, kurios buvo miesto panoramos charakteringiausias bruožas. Visuomenėje kelia nerimą ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjo doc. Algio Vyšniausko, kuris yra vienas iš aukštybinių pastatų išdėstymo schemos uostamiestyje rengėjų, pareiškimas, kad Atgimimo aikštė jau nebe istorinė, nes „kvartalo vaizdą jau yra pakeitęs „Klaipėdos“ viešbutis ir Muzikinis teatras“. Suburta Miestiečių iniciatyvinė grupė reikalauja, kad visų pirma būtų parengta senamiesčio renovavimo ir vystymo koncepcija, kurioje būtų numatyta visa, kas jame bus saugoma, atstatoma, naujai statoma ir apibrėžta, kokių reikalavimų turėtų būti laikomasi. Tai turėtų tapti savotišku kodeksu visiems įsikuriantiems senamiestyje, jį renovuojantiems ir vykdantiems statybas. Tai turėtų būti nurodoma visose sklypų pirkimo arba nuomos sutartyse. O tiek bendrieji, tiek detalieji planai turėtų neprieštarauti tai koncepcijai, kuri būtų priimta visų politinių partijų ir visuomenės susitarimu. Miestiečių iniciatyvinė grupė viešina miesto problemą dėl ir toliau vis ardomų ir griaunamų senosios architektūros pastatų. Jų teigimu suniokotas senasis istorinis miesto malūnas Tilžės gatvėje, kurio gerokai apardytas korpusas tebestovi. Tokiais ir panašiais skundais užsuka ir eiliniai miesto gyventojai į miesto paminklosaugos būstinę Tomo g. 2 ir bando informuoti būstinės darbuotojus apie pažeidimus. Būstinės darbuotojų nuomone miesto istoriniai malūnai buvo leisti nugriauti, nes ekspertų buvo pripažinti mažareikšmiais, neturinčiais išliekamosios vertės statiniais. Tarp miestiečių vyrauja tvirta nuomonė, kad paminklosaugos būstinės darbuotojai yra nekompetetingi ir korumpuoti.

Tuo pat metu Miestiečių iniciatyvinė grupė teigia, kad sovietinių laikų silikatinių plytų dėžutės yra didesnė vertybė negu prieškario laikų statiniai, nes dabar dažniau griauna prieškario laikų statinius, o ne sovietines dėžutes. Sovietmečiu ilgus dešimtmečius senieji statiniai buvo griaunami iš ideologinių išskaičiavimų. Dabar griaunama iš kitų išskaičiavimų, daugiausiai iš materialinių sumetimų. Miestiečiai bando imtis priemonių išsaugoti nors buvusį vandens malūno pastatą, esantį Bangų g. ir Gluosnių skersgatvio kampe, priešais Trinyčių tvenkinį (buvusį Malūno). Palyginti dar neseniai buvo bandoma apginti buvusio Vitės kvartalo likučius, tačiau nesėkmingai. Klaipėdos Policijos įtarimu Naujojo Uosto, Gegužės ir M. Šerniaus gatvių aplinkoje likę keli statiniai visi paeiliui buvo padeginėjami, turint tikslą, kad jie greičiau būtų nugriauti. Kurį laiką bandoma žaisti, vaizduojant pastatų apsaugą, užmūrijant durų ir langų angas, aptveriant tvorelėmis su užrašu „Privati valda“. Bet visų tų, saugomų objektų likimas, buvo vienodai liūdnas. Ant pirmosios miesto bažnyčios pamatų ties Jono kalnelio šiauriniu galu, numatoma statyti šiuolaikiškos architektūros viešbutį. Turgaus gatvėje numatoma statyti naują šv. Jono bažnyčią ant buvusios senosios bažnyčios pamatų, kurios tūris ir bokšto aukštis bus gerokai mažesni už senosios bažnyčios matmenis, o ir pati naujos bažnyčios išvaizda gerokai skirsis nuo prieškarinės bažnyčios. Anksčiau tai buvo viena didžiausių mieste bažnyčių su vaizdingu bokštu.

XX a. pradžioje Klaipėdos miesto vertikalias dominantes sudarė bažnyčių bokštai, šiuo metu, tai naujai pastatyti labai negražūs, senamiestį darkantys dangoraižiai bei fabrikų kaminai. Šiandien vietoje per karą ir pokario socializmo statybos laikotarpiu prarastų pastatų kuriamos įvairios miesto plėtros koncepcijos, kurios nenumato sugrąžinti miestui jo istorinės išvaizdos. Ekspertų vertinimu prieš 1945 m. Klaipėdos centras buvo tipiškas šiaurės Europietiškas – Vokiškas miestas, šiuo metu tai įvairių atsitiktinių statinių eklektika. Dauguma statinių yra pastatyti socializmo santvarkos metu ir atspindi šios santvarkos architektūrinį charakterį. Architektas P. Vičkus savo knygoje „Senamiesčių rekonstrukcijos socialiniai ir ekonominiai veiksniai“, teigia, kad „gaivinant senamiestį, pirma būtina užstatyti visas likusias tuščias erdves, atsiradusias karo metu sugriovus ten stovėjusius pastatus“. Kad privalu atkurti buvusįjį užstatymą, yra sakiusi ir savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus viršininkė R. Noreikienė. Tokios nuomonės yra ir dažni miesto svečiai. Pavyzdžiui, 2007 m. vasarą mieste svečiavęsi olandai dienraščiui „Klaipėda“ sakė, „Nustebino dideli tušti plotai miesto centre. Tikriausiai jie dar liko po Antrojo pasaulinio karo? Bet jeigu mes būtume miesto architektai, tai pasistengtume tas tuščias erdves užpildyti senovę imituojančiais pastatais. Statiniai, atsiradę tose vietose, turėtų ne tik priminti senovę, bet ir pralenkti jų aukščiu ir tūriu.” Šiuo metu Klaipėdoje nėra planuojama atstatyti senuosius miesto pastatus, planuojamas miesto augimas statant naujus modernius namus miesto centre, ignoruojant daugumos miestiečių, užsienio svečių bei architektūros ekspertų itin kritišką nuomonę. Tuo tarpu atstačius įspūdingą senamiestį, turistų srautas smarkiai išaugtų ir tai keleriopai padidintų savivaldybės pajamas ir padarytų Klaipėdą klestinčiu miestu. Panašiai atsitiko Vilniuje atstačius ir restauravus senamiestį. Vis garsiau šalies mastu Klaipėdos savivaldybės ir jos paminklosaugininkų veiksmai visuomenėje įvardijami kaip Kultūrinis barbarizmas prieš didžiausias šalies vertybes. Nuolatinis paveldo niokojimas Klaipėdos mieste 2008 m. sukėlė aršią diskusiją LR Seime. Seime ir žiniasklaidoje išsakytos nuomonės aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkė neįkainojamo Lietuvos Europietiškojo paveldo naikinimą Klaipėdos mieste.


Senamiestis (Klaipėda) TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • KS – autorius (+43-0=43 wiki spaudos ženklai).