Klemensas Gutauskas

Klemensas Gutauskas
Gimė	1915 m. lapkričio 28 d. Paežeriai
Mirė	† 2002 m. rugpjūčio 19 d. Kupiškis
Tėvas	Klemensas Gutauskas
Motina	Marijona Žiūkaitė-Gutauskienė
Alma mater	1940 m. Kauno kunigų seminarija

Klemensas Gutauskas (1915 m. lapkričio 28 d. Leliūnų parapijoje – 2002 m. rugpjūčio 19 d. Kupiškyje) – Lietuvos katalikų dvasininkas.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Klemensas Gutauskas (1868–1951) ir Marijona Žiukaitė-Gutauskienė (1881–1969) iš Plikiškių – religingi žemdirbiai ūkininkai, turėjo beveik 50 hektarų žemės. Augo keturių vaikų šeimoje su dviem broliais ir seserimi, buvo jauniausias, dar trys broliai mirė vaikystėje. Broliai: Bronius Gutauskas (1906–1990) – žemdirbys, tremtinys, ir Kazimieras Gutauskas (1908–1985) – darbininkas, tremtinys, sesuo Stasė Gutauskaitė-Strazdienė-Stella Strazdas (1909–2002) – agronomo Justo Strazdo brolio Jono žmona, emigrantė JAV, darbininkė. Motina ir broliai su šeimomis po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m., buvo ištremti į Irkutsko srities (Rusija) lagerius. Pusbrolis (tėvo sesers sūnus) Jonas Dičius (1907–1994) – pedagogas ir literatas.

Pirmųjų mokslo žinių gavo iš daraktoriaus. Nuo 1924 m. mokėsi Puodžių, Anykščių raj. ir Velykūnų, Anykščių raj. kaimų pradžios mokyklose, 1928 m. baigė Leliūnų (Utenos raj.) pradžios mokyklą. 1928–1932 m. mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje, kur išsiskyrė pomėgiu literatūrai, vienerius metus buvo skautų draugovininkas. 1932–1934 m. baigė Utenos gimnaziją. 1934–1940 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1937–1940 m. – ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete.

1941 m. sausio 26 d. Kauno Šv. Gertrūdos (Šančių) bažnyčioje vyskupas Vincentas Brizgys pusiau slapta įšventino K. Gutauską kunigu. Kartu buvo įšventinti kurso draugai Steponas Galvydis, Petras Liubonas, Vladas Kremenskas ir kiti kunigai. Pirmąsias Šv. Mišias 1941 m. pavasarį jis aukojo gimtosios Leliūnų (Utenos raj.) parapijos bažnyčioje.

1941–1944 m. K. Gutauskas buvo Dusetų (Zarasų raj.) parapijos vikaras ir Dusetų mokyklos kapelionas. 1944–1945 m. jis dirbo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaru, kol už valdžiai nepalankius pamokslus buvo pradėtas persekioti.

1945–1946 m. pusmetį jis buvo vikaras Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijoje, 1946 m. trumpai dirbo vikaru Kamajų (Rokiškio raj.) Šv. Kazimiero parapijoje, 1946–1947 m. buvo Salų (Rokiškio raj.) Šv. Kryžiaus parapijos administratorius, 1947 m. – Pabiržės (Biržų raj.) Švč. Trejybės parapijos vikaras.

1947–1949 m. K. Gutauskas buvo vikaras Pakruojyje, 1949–1951 m. – Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas. Dirbdamas Pakruojyje, jis buvo tris kartus sovietinės valdžios išvytas, bet vėl grąžinamas į parapiją. Pagerbdamas kunigą ir poetą Mykolą Šeižį-Dagilėlį, su kuriuo artimai bendravo, Pakruojo bažnyčios šventoriuje jis pastatė mirusiam dvasininkui paminklą (1952 m.).

1951–1958 m. K. Gutauskas buvo Linkuvos (Pakruojo raj.) Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos administratorius.

1958–1963 m. jis buvo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras-adjutorius, 1960–1963 m. – ir Panevėžio dekanato vicedekanas. 1963–1964 m. K. Gutauskas buvo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas ir Panevėžio dekanas.

Nuo 1964 m. iki gyvenimo pabaigos K. Gutauskas gyveno ir tarnavo Kupiškyje, 1964–1998 m. buvo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas, nuo 1990 m. – Garbės klebonas, 1964–2000 m. – Kupiškio dekanas. Jis suremontavo ir dekoravo Kupiškio bažnyčios interjerą, sutvarkė pastato stogą, įrengė vargonus ir naujas Kryžiaus kelio stotis, naujus suolus ir kambarį choristams bažnyčios bokšte.

1982–1997 m. jis buvo Panevėžio vyskupijos tribunolo santuokos ryšio gynėjas, nuo 1984 m. – Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos narys ir konsultorių kolegijos narys. Kupiškyje jis išugdė 18 vikarų.

1998 m. dėl pablogėjusios sveikatos jis buvo atleistas nuo klebono, o 2000 m. – ir nuo dekano pareigų.

Popiežius Jonas Paulius II 1991 m. pasveikino K. Gutauską kunigystės 50-mečio proga, o 1993 m. spalio 8 d. suteikė jam Monsinjoro titulą.

Laikraščio "Kupiškėnų mintys" surengtuose rinkimuose K. Gutauskas buvo išrinktas populiariausiu Kupiškio rajono žmogumi (1994 m.). Jam buvo suteiktas Kupiškio krašto Garbės piliečio vardas (2001 m.).

Laisvalaikiu rašė pamokslus, eiles, dvasinius pamąstymus.

Mirė 2002 m. rugpjūčio 19 d. Kupiškyje. Palaidotas Kupiškio bažnyčios šventoriuje kunigų panteone. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens antkapinis paminklas-kryžius su ovalia portretine nuotrauka ir įrašais postamente: "Kun. Monsinjoras / Klemensas Gutauskas / Ilgametis Kupiškio / klebonas ir dekanas / 1915. 1941. 2002" bei citata iš jo testamento: "Mylimieji, mylėkime vieni kitus, / nes meilė yra iš Dievo" / I. Jn 4, 7".

Aldona Vasiliauskienė parengė ir išleido monografiją "Monsinjoras Klemensas Gutauskas" (2004 m.). Leidinys supažindina su sudėtingu Monsinjoro K. Gutausko gyvenimu, jo darbais puošiant bei gražinant bažnyčias, sielovadine veikla Panevėžio vyskupijos parapijose sunkiu sovietinės ir nacinės okupacijų laikmečiu. Monografijoje pateikiami amžininkų ir liudininkų atsiminimai, archyviniai duomenys, įvairi dokumentinė medžiaga, liudijanti, kad tokių dvasininkų, kaip K. Gutauskas dėka Bažnyčia Lietuvoje išliko stipri, nepaisant komunistinės ideologijos pastangų pažeminti ją ir sunaikinti.

Biografija

Kapelionas K. Gutauskas 1945 m birželio 12 d. Panevėžyje

Kun. J. Danys ir Klemensas Gutauskas 1954 m. Linkuvoje

Gutauskas Klemensas

Augo keturių vaikų šeimoje su dviem broliais ir seserimi, buvo jauniausias. 1924–1928 m. lankė Leliūnų pradžios mokyklą. 1928–1932 m. mokėsi Anykščiuose, 1932–1934 m. – Utenos gimnazijoje. 1934–1940 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1937–1940 m. ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1941 m. vasario 26 d. Kaune įšventintas kunigu.

Vikaravo Dusetose (1941–1944), Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje (1944–1945), Pasvalyje (1945–1946), Kamajuose (1946 m.), Pakruojyje (1947–1949).

1949 m. paskirtas Pakruojo bažnyčios administratoriumi, 1951 m. – Linkuvos administratoriumi. 1958 m. paskirtas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaru, 1963 m. – katedros klebonu ir Panevėžio dekanu. 1964 m. perkeltas į Kupiškį klebono ir dekano pareigoms. Nuo 1998 m. dėl pablogėjusios sveikatos atleistas nuo klebono, 2000 m. – ir nuo dekano pareigų.

1994 m. išrinktas populiariausiu Kupiškio rajono žmogumi. 2001 m. suteiktas Kupiškio krašto Garbės piliečio vardas. Palaidotas Kupiškio bažnyčios šventoriuje, kunigų panteone.

Kunigo Klemenso Gutausko veiklos pėdsakais

Alfredas Guščius

Dar šiemet turėtų pasirodyti istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės knyga iš serijos apie žymiuosius Lietuvos dvasininkus, Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikėjus, katalikiškosios pakraipos mokslininkus. Tai turėtų būti neeilinė knyga, nes jos objektas – ryški asmenybė, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos Katalikų Bažnyčios veikloje bei mūsų tautos kultūroje. Tai uolusis Bažnyčios ir žmonių tarnas, kunigas Klemensas Gutauskas (1915 11 28 – 2002 08 19).

Prieš mirtį savo laiškus, eilėraščius jis įteikė istorikei A. Vasiliauskienei, su kuria buvo gerai pažįstamas, dalyvavęs ne viename kartu organizuotame renginyje. Per kunigo mirties „keturnedėlio“ paminėjimą Kupiškio meras Leonas Apšega pažadėjo mokslininkei padėti išleisti knygą apie daug metų šiame mieste klebonavusį, Garbės piliečio vardą pelniusį kun. K.Gutauską, kurį ir pats gerai pažinojo, o sovietmečiu jo asmenybėje juto ir moralinę atramą.

Mokslininkė rado gausią dokumentinę–archyvinę medžiagą, liudijančią apie gilius veiklos pėdsakus visur, kur tik šis iškilus dvasininkas darbavosi. Taip pat atsirado dešimtys žmonių, panorusių gyvu žodžiu paliudyti apie šviesią kun. K.Gutausko asmenybę. Tad istorikė vis vyksta į mokslines „ekspedicijas“ ir, galima sakyti, apkeliauja beveik visą Aukštaitiją (kur yra dirbęs kunigas, arba kur dabar gyvena jį pažinojusieji).

Liepos 24 dieną jos „ekspedicija“ aprėpė šiaurinės Aukštaitijos dalį. Džiugino žmonių šilti prisiminimai, pagarba dvasininkui. Vytautė Vasiliauskaitė–Kulevičienė (Naujamiestis, Panevėžio raj.), Felicija Briškienė, Felicija Lingytė, Stanislava Lovčikaitė, Felicija Čekauskienė (Linkuva), Emilija Špėraitė–Selezniovienė (Titonys), kupiškėnai Aldona ir Kazys Pranskūnai („ekspedicijos“ metu surasti Panemunėlyje) ne tik daug pasakojo, bet ir traukė iš lentynų albumus, rodė nuotraukas, kai kurias prašė įdėti į knygą. Kupiškyje ilgiau apsistota pas seseris Daukaites: Emiliją ir Genutę (s. Regina, CSC). Aplankyta buvusi kun. K.Gutausko šeimininkė Marytė Monkevičiūtė. Prie kunigo kapo sukalbėta malda, nusifotografuota.

Kun. K.Gutausko kurso draugas bendraamžis kun. Vladas Kremenskas (Panemunėlis), su juo Kupiškyje dirbęs dabartinis Raguvos klebonas kan. Kazimieras Baronas, kun. Anicetas Kisielius (Rozalimas), jį gerai pažinojęs kunigas Pranciškus Tamulionis (Paįstrys) tiesiog be plunksnos „rašė“ įspūdingus būsimos knygos apie šį dvasininką puslapius.

Susitikimuose su pasauliečiais ir dvasininkais dalyvavę diakonas Andrius Šukys, klierikas Justas Jasėnas girdėjo susižavėjimo kun. K.Gutausku kupinus balsus, regėjo netgi ašaras kai kurių jų akyse. Patirti įspūdžiai tikriausiai padės jiedviem papildyti idealaus kunigo paveikslą ir patiems siekti dvasinio gyvenimo aukštumų. Kelionės metu taip pat buvo lankomasi bažnyčiose, susipažįstama su jų istorija, meldžiamasi. Iš tiesų tie susitikimai tapo gražia dvasine švente ir mokytojai ekspertei doktorantei Lionei Lapinskienei, ir šių eilučių autoriui. Susitikimuose pokalbių temų ratas išsiplėsdavo, apimdavo ir kitas žymias lietuvių tautos asmenybes. Apie vieną jų – Lietuvių mokslo akademijos ir valstybės veikėją Praną Dovydaitį dr. A.Vasiliauskienė 2001 metais išleido solidų veikalą, kurį padovanojo kunigams.

Kai džiaugiamės ryškia asmenybe, turime omenyje ir tą aplinką, kurioje ji subrendo ir išaugo. Gyvenimas ties vienu žmogumi nesustoja, todėl dvasinę dirvą reikia nuolat purenti, kultivuoti, kad ji ir ateityje pradžiugintų mūsų istoriją naujais skambiais vardais. Todėl labai prasminga mokslininkės A.Vasiliauskienės veikla, nukreipta būtent šita linkme.

Šaltiniai

• http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20031003/darb_01.html
• Monsinjoras Klemensas Gutauskas: monografija (sud. Aldona Vasiliauskienė). – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2004. – 481 p.: iliustr. – ISBN 9986-418-31-3
• Ilgametį Kupiškio kleboną prisiminus // XXI amžius, 2009-05-02
• Monografijos apie Gutauską aprašas
• lcn.lt informacija

Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius