Klemensas Kairys

Klemensas Kairys
Gimė	1836 m. vasario 3 d. Liudiškių k., Anykščių raj.
Mirė	† 1864 m. gegužės 28 d. Verchoturjė, dab. Sverdlovsko sritis
Veikla	Kunigas teologas, rašytojas poetas, politinis kalinys

Klemensas Kairys (1836 m. vasario 15 d. Liudiškiai, Anykščių valsčius – 1864 m. gegužės 28 d. Verchoturjė, dab. Sverdlovsko sritis) – Lietuvos kunigas, poetas.

Anykštėno Biografija

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1836 m. vasario 15 d.

Tėvai: Adomas Kairys-Kairiūkštis (1803–1868) – žemdirbys pasiturintis ūkininkas, siuvėjas, ir Justina Stakytė-Kairienė (apie 1805 – 1881) – žemdirbė ūkininkė. Užaugo penkių vaikų šeimoje su keturiomis seserimis. Seserys: Cecilija Kairytė (1831–1909) – kulinarė, ūkio paveldėtoja, Teklė Marijona Kairytė-Grimašauskienė (1834–1913) – žemdirbė, Ona Barbora Kairytė (1840–1915) ir Kotryna Kairytė (1849–1916) – neįgalioji rankdarbių kūrėja. Dar penki vaikai: broliai Jonas Grigas Kairys (1837–1841) ir Juozapas Kletas Kairys (1845–1846) bei seserys Ieva Uršulė Kairytė (1829–1830), Uršulė Anastazija Kairytė (1843–1854) ir Anastazija Kairytė (1847–1854) – mirė vaikystėje.

1836 m. vasario 8 d. Anykščių bažnyčioje Klemenso Blažiejaus vardais jį pakrikštijo vikaras Dominykas Jablonskis, krikštatėviai buvo Skiemonių bažnyčios administratorius Vincentas Šišniauskas ir kilmingoji Liudvika Dučmanienė, Jono Dučmano žmona, asistavo kilmingasis Jonas Dučmanas ir valstietė Prakseda Pukenienė, Vincento Pukenio žmona.

1848–1853 m. mokėsi Ukmergės bajorų mokykloje, kur įgijo gerą humanitarinį išsilavinimą: mokėsi lenkų ir lotynų kalbų, poezijos, iškalbos, literatūros istorijos ir teorijos.

1853–1857 m. K. Kairys studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Varniuose (Telšių raj.). Ją baigęs ir atkreipęs dėmesį savo gabumais, 1857 m. buvo išsiųstas į Sankt Peterburgo (Rusija) dvasinę akademiją ir ten studijavo 1857–1861 m., studijas baigė teologijos magistro laipsniu.

1861 m. birželio 12 d. K. Kairys buvo įšventintas kunigu.

1861–1862 m. jis buvo Rokiškio parapijos vikaras, 1862–1863 m. – Kauno gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas.

Gyvendamas ir dirbdamas Kaune, konfliktavo su rusų valdininkais, energingai rūpinosi atgauti katalikams uždarytą domininkonų bažnyčią. Nekreipdamas dėmesio, kad naujieji gimnazijos rūmai buvo pašventinti stačiatikių kunigo, pats rytojaus dieną pašventino visus rūmus.

Per kratą Mintaujoje (dabar – Jelgava, Latvija) pas kunigą Šatinskį buvo rastas senas K. Kairio laiškas, plačiai aprašęs Sankt Peterburgo dvasinės akademijos auklėtinių literatūrinę draugiją, kurioje aktyviai reiškėsi ir pats K. Kairys.

Carinė valdžia pasinaudojo proga įžiūrėti antivalstybinę veiklą ir K. Kairį už tai 1863 m. birželio 7 d. areštavo. Pustrečio mėnesio jis buvo išlaikytas Mintaujos kalėjime, nugabentas į Vilnių ir be teismo, vien administraciniu įsakymu kaip pavojingas valstybei asmuo buvo ištremtas už Uralo, gyveno Verchoturėje (tuo metu – Permės gubernija, dabar – Sverdlovsko sritis, Rusija).

Studijuodamas ir vėliau K. Kairys parašė keletą romantinio pobūdžio kūrinių lietuvių ir lenkų kalba, komponavo melodijas savo eilėms, domėjosi lietuvių bendrinės kalbos kūrimu. Jo eilėraštis "Dienelė brėkšta" vėliau virto daina.

Kunigų seminarijoje Varniuose 1856–1857 m. jis susidraugavo su Pranciškum Viksva ir Antanu Baranausku. K. Kairys suredagavo ir parengė spaudai A. Baranausko "Anykščių šilelį", kuris buvo parašytas tarmiškai.

Yra išlikęs K. Kairio lietuviškų, lenkiškų ir lotyniškų eilėraščių rinkinys "Zbiorek rymow i poezyj" ("Eilių ir poezijos rinkinėlis", 1857 m.), pradėtas kurti dar Varniuose. Jame yra 13 eilėraščių, skirtų draugams, tarp jų "Geražodis A. B. denoj Warduwiu" (A. Baranauskui) ir "Mielas Brolau Lietuwi Pranciszkej" (P. Viksvai).

Išliko ir kitas eilėraštis, skirtas A. Baranausko varduvėms, – "Tawo szindiena gražiausia diena", bei dar keli K. Kairio laiškai A. Baranauskui bei kitiems amžininkams.

Mirė 1864 m. gegužės 16 (pagal naująjį kalendorių – gegužės 28) d. Verchoturėje (Sverdlovsko sritis, Rusija), susirgęs karštine. Buvo palaidotas Verchoturės viešosiose kapinėse, palaidojimo vieta neišlikusi.

Kūrybinis K. Kairio palikimas parengtas ir išleistas knygoje "Ant upės krašto blindelė auga" (1987 m.) ir Skirmanto Valento sudarytame rinkinyje "Klemensas Kairys. Dingę poezijos garsai : Kunigo tremtinio K. Kairio kūrybos palikimas, tyrinėjimai" (1999 m.). A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus išleido Skirmanto Valento studiją "Net jeigu ir Angelas... : Klemensas Kairys: poezijos ir tremties tekstai" (2018 m.).

Anykščių Šv. Mato bažnyčioje įrengta memorialinė lenta kunigo K. Kairio atminimui su jo bareljefu (autoriai – skulptorius Leonas Žuklys ir tautodailininkas Liudas Tarabilda, 1982 m.), medyje išpjautas tekstas: "Kunigas Klemensas / Kairys / 1835–1864 / Poetas * Gimė Anykščių pa- / rapijos Liudiškių kaime * Baigęs Pe- / terburgo dvasinę akademiją * Kuni- / gu įšventintas 1861.VI.12 * Teologijos / magistras * Vyskupo Antano Bara- / nausko draugas * Buvęs Rokiškio / bažnyčios vikaras * Kauno gimnazi- / jos kapelionas * 1863 metų sukili- / mo auka* Mirė kaip tremtinys / Verchoturjėje prie Uralo".

Gimtajame K. Kairio Liudiškių kaime, Šaltenių sodyboje, stovėjo, kaip spėliota, XIX a. vidurio klėtelė, nuo 1990 m. susieta su kaimynystėje, kitapus kaimo kelio, gyvenusia Kairių šeima. Joje nuo 1993 m. keletą metų veikė muziejinė K. Kairio ekspozicija, vėliau perkelta į A. Baranausko klėtelės gaubtą ir ten eksponuota iki 2017 m., šiuo metu saugoma fonduose. Apleista ir sutrešusi klėtelė 2012 m. pradžioje išardyta.

Biografija

1854 įstojo į Varnių kunigų seminariją, 1857–1861 studijavo Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge, įšventintas kunigu. Nuo 1862 Kauno gimnazijos kapelionas. Rusų policijai išaiškinus, kad priklausė akademijoje veikiančiai slaptai studentų organizacijai, 1863 ištremtas į Uralą.

Draugavo su A. Baranausku, domėjosi bendrinės lietuvių kalbos kūrimu. Rašė eilėraščius lietuvių ir lenkų k., kūrė jiems melodijas. Sueiliavo gamtos aprašymų, laiškų. Jo eilėraštis „Dienelė brėkšta“ virto daina. Sukūrė eilėraščių lenkų kalba rink. „Eilių ir poezijos rinkinėlis“ (Zbiorek rymov i poezyj), par. 1857–1858, neišleistas, rankraštį saugo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Poetinė kūryba romantinio pobūdžio.

Šaltiniai

• Skirmantas Valentas. Klemensas Kairys. Dingę poezijos garsai. Šiauliai, Saulės delta, 1999 m.
• Klemensas Kairys. Anykštėnų biografinis žinynas.

Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius