Klijai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Buitiniai superklijai
Klijų cheminė struktūra
Kazeininiai medienos klijai

Klijaigamtinės arba sintetinės medžiagos, naudojamos paviršiams sujungti klijavimo būdu.

Sudėtis

Svarbiausia klijų sudedamoji dalis - rišiklis, t.p. jų sudėtyje gali būti tirpiklis, skiediklis, kietiklis, minkštiklis, užpildas. Pagal cheminę prigimtį skirstomi į neorganinius ir organinius, gamtinius ir sintetinius klijus.

Neorganiniai klijai yra skystasis stiklas (natrio ir kalio silikatų vandeninis tirpalas) ir fritas (žemos lydymosi temperatūros stiklas).

Organiniai klijai būna gamtiniai ir sintetiniai. Gamtiniams gyvūninės kilmės klijams gaminti naudojamas kolagenas (gliutininiai klijai), kazeinas (kazeininiai klijai), albuminas (albumininiai klijai). Gamtinių augalinės kilmės klijų gamyboje naudojamas natūralus kaučiukas (mastika), gutaperčia, krakmolas, dekstrinas. Dažniausiai augaliniams klijams gaminti naudojama gauruotoji soja, valgomoji bulvė, saldžioji ceratonija, sakai.

Didžiausią grupę sudaro sintetiniai klijai, kurie pagal cheminę prigimtį skirstomi į termoreaktyviuosius, termoplastinius ir elementų organinius. Termoreaktyviųjų klijų pagrindinis komponentas dažniausiai yra pati oligomerinė derva arba jos tirpalas organiniame tirpiklyje (pvz., fenolformaldehidiniai klijai), dervos tirpalas monomere arba kelių dervų (pvz., fenolformaldehidinės ir polivinilacetatinės arba poliamidinės) tirpalai organiniuose tirpikliuose. Šie klijai yra vienkomponenčiai, paruošti naudoti vienoje pakuotėje. Daugiakomponenčiai, dažniausiai dvikomponenčiai, klijai sudaryti iš polimero, oligomero ar jo tirpalo ir kietiklio, pvz., epoksidiniai klijai. Jų komponentai sumaišomi prieš naudojimą.

Termoreaktyviaisiais klijais klijuojama apkrovų veikiamos metalinės konstrukcijos (epoksidiniais), metalai (fenolformaldehidiniais, polivinilacetatiniais ir poliuretaniniais), mediena (poliuretaniniais ir karbamid arba melaminformaldehidiniais). Termoreaktyvieji klijai tvirtai suklijuoja įvairias medžiagas, yra chemiškai ir termiškai atsparūs.

Prie termoplastinių klijų (oligomerų ar polimerų tirpalai) priskiriami poliakriliniai, poliamidiniai, polibenzimidazoliniai, karbinoliniai klijai. Jie elastingi, bet nelabai atsparūs. Jais klijuojamos nemetalinės konstrukcijos, naudojamos neaukštoje temperatūroje, metalai, metalai prie plastiko ar gumos.

Elementų organiniai klijai yra silicio, boro, alavo, aliuminio ir kt. metalų organiniai polimerai. Termiškai atsparūs iki 1000 °C, jie naudojami metalams, plastikams klijuoti.

Pagal paskirtį klijai skirstomi į konstrukcinius (statinių ir dinaminių apkrovų veikiamoms detalėms klijuoti) ir nekonstrukcinius (apdailos, neaustinėms medžiagoms, elektrotechninėms, radiotechninėms detalėms klijuoti).

Lietuvoje polivinilacetatinius ir karbamidinius klijus gamina bendrovė „Achema“.[1]

Šaltiniai

  1. Leopoldas Radžiūnas. Klijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 265 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Klijai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4454-0=4454 wiki spaudos ženklai).