Klušino mūšis
Klušino mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Klušino mūšis (Simono Bogušovičiaus paveikslas) | |||||||
|
Klušino mūšis – Abiejų Tautų respublikos ir Rusijos kariuomenių mūšis, vykęs 1610 m. liepos 4 d. prie Klušino į rytus nuo Viazmos (dab. Smolensko sritis) per karą dėl Smolensko.
Mūšis
Abiejų Tautų respublikos kariuomenė, turėjusi 6556 raitelius, iš jų 5556 husarai, kuriai vadovavo Lenkijos lauko etmonas Stanislovas Žolkievskis, netikėtai užpuolė ir įveikė į pagalbą apsiaustam Smolenskui žygiuojančią Rusijos kariuomenę, kurioje buvo apie 30 000 žmonių ir kuriai vadovavo Dmitrijus Šuiskis bei apie 5000 žmonių Švedijos kariuomenę, kuriai vadovavo Jakobas de la Gardie. Pergalė Abiejų Tautų respublikos kariuomenei atvėrė kelią į Maskvą Jau rugpjūčio 27 d. S. Žolkievskis susitarė su Rusijos bojarinais, vadinamąja Septynių bojarinų vyriausybe, kad Rusijos caru taps Abiejų Tautų respublikos valdovo sūnus Vladislovas Vaza.[1]
Šaltiniai
- ↑ Klušino mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 296 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
|