Kobalaminas

Kobalaminas
Bendri duomenys
Cheminė formulė	- C63H88CoN14O14P
Molekulinė masė	– 1355.37 g/mol
Kiti pavadinimai
vitaminas B12 Cianokobaliminas
Vitamino savybės
Tirpsta	Vandenyje
RDA (suaugusiam vyrui)	2,5 - 3 µg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai)	3-4 µg/dieną
Trūkumo simptomai
mažakraujystė Adisono-Birmerio liga degantis liežuvis pageltusi gleivinė pakrikusi psichika Nuovargis Pabalusi Oda Disorientacija Galunių dilgčiojimas, nutirpimas Regos sutrikmas Nemiga Šlapimo puslės ir vidurių sutrikimai
Pertekliaus simptomai
paprastieji spuogai paūmėjusi žvynelinė
Pagrindiniai šaltiniai
kepenys inkstai mėsa žuvis pienas kiaušiniai

Kobalaminas (dar žinomas kaip vitaminas B₁₂) – yra vitamų B grupei priklausantis kofermentas. Įprasta vitaminą B₁₂ tapatinti su cianokobalaminu, kuris dažniausiai vartojamas maistiniuose papilduose, tačiau biochemikai apibūdindami vitamino B₁₂ apykaitą tiria bei naudoja ir kitas jo formas - hidroksikobalaminą (OH-B₁₂) metilkobalaminą (Me-B₁₂) ir adenozilkobalaminą (Ado-B₁₂). Kobalaminai padeda kraujodarai ir yra svarbūs nervų sistemai. Pakankami kiekiai yra reikalingi homocisteino skaidymui, kuris susiformuoja kūnui metabolizuojant aminorūgštį metioniną bei pačiai metionino apykaitai.

Šaltiniai

Kobalamino šaltiniai - gyvūninės kilmės produktai, augaluose jo nėra. Vitaminas aptinkamas kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse, ir tam tikro tipo mielėse. Vitaminą B₁₂,kartu su vitaminu K, sintetina storojoje žarnoje gyvenančios bakterijos.

Kūnas gali sukaupti vitamino B₁₂ atsargas, kurių užtenka keliems metams. Bet žmogui senstant, vitamino B₁₂ stoka gali pasireikšti dėl to, kad sutrinka šio vitamino įsisavinimas. Peržengus 50 metų ribą 10-30 % žmonių patiria atrofinį gastritą, dėl kurio sumažėja skrandžio rūgšties. Kadangi skrandžio rūgštis yra itin svarbi skaidant maistines medžiagas, gali sutrikti vitamino B₁₂ pasisavinimas. Dėl to yra rekomenduojama, kad vyresni nei 50 metų naudotų maistą kuris yra papildytas vitamino B₁₂. Krono liga taip pat gali paveikti vitamino B₁₂ pasisavinimą.

Savybės

Vitaminas B₁₂ tirpsta vandenyje, kaupiamas organizme. Šio vitamino apykaitai svarbūs vitaminai C, B₂ ir B₆.

Kobalaminus gamina žarnyno bakterijos, tačiau jie nėra įsiurbiami – jie yra pasisavinami tik skrandyje.

Poveikis

Kobalaminai svarbūs genetinės medžiagos struktūros formavimui, užtikrinant DNR metilinimą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi.

Taip pat reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje.

Poreikis

Vitamino reikia 3 mikrogramų per parą. Nėščioms ir maitinančioms moterims vitamino reikia 4 mikrogramų per parą.

Trūkumas

Vitamino B₁₂ trūkumo simptomai panašus į anemiją. Trūkumas pasireiškia pabalusia oda, sumažėjusiu energingumu, nuovargiu, oro trūkumu, mažakraujystė, degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas pakrūtinyje, pakrikusi psichika.. Neurologiniai simptomai pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, sutrikusia eisena, atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia orientacija, vizualiniais sutrikimais, nemiga, šlapimo puslės ir vidurių sutrikimais.

Dažniausiai kobalaminų trūksta dėl nepilnavertės vegetariškos mitybos, nevalgant pieno, kiaušinių ir neužsitikrinant kitų šio vitamino šaltinių. Negaunant vitamino B₁₂, suaugusiems trūkumas pasijunta po 5-10 metų, nes ilgą laiką gali būti naudojamos organizme sukauptos atsargos. Kūdikiams, kurių motinoms šio vitamino trūko nėštumo ir maitino krūtimi metu, jo trūkumas gali pasireikšti iškart.

Perteklius

Vitaminas praktiškai nenuodingas, retais atvejais perdozavus gali atsirasti paprastųjų spuogų, paūmėti žvynelinė.

Pernaša ir kaupimas

Vitaminą B₁₂ organizme perneša ir jungia įvairiūs baltymai. Maisto B₁₂ yra sujungtas su baltymais. Skrandyje B₁₂ atskiriamas nuo baltymų ir sujungiamas su taip vadinamu R baltymu, kuris jį (ir kitus korinoidus) perneša į plonąsias žarnas. Čia kasos fermentai atskiria B₁₂ nuo R baltymo ir jungia su IF. Tai yra B₁₂ absorbcijai būtinas neuramino rūgšties turintis glikoproteinas IF (savitasis intrinsic factor), esantis skrandžio gleivinėje. Jis sudaro su vitaminu B₁₂ pepsinui atsparų kompleksą, absorbuojamą apatinėje žarnyno dalyje. Žarnyno ląstelėms absorbavus B₁₂, jis jungiamas su kitais R baltymais: transkobalaminu 2 (TC2 arba TCII) arba haptakorinu. TC2 perneša B₁₂ į kitus kūno audinius. Visų audinių ląstelės turi TC2 receptorius.

Serumo B₁₂ pristatantys baltymai yra TCII, o atsargos baltymai haptakorinai yra TCI ir TCIII. Biologiškai aktyvaus B₁₂ kiekis koreliuoja su holo - transkobalamino (HoloTCII) koncentracija. Ši B₁₂ forma sudaro 6-25 proc. bendro plazmos B₁₂ kiekio (kitas sujungtas su haptokorinais).

Tyrimai

George Minot ir William Murphy XX a. pradžioje pasiūlė kepenų terapiją piktybine anemija sergantiems žmonėms, pastebėję, kad tokių ligonių būklė pagerėja valgant kepenis. Už tai G. H. Whipple, G. R. Minot ir W. P. Murphy 1934 metais buvo apdovanotas Medicinos Nobelio premija. Tačiau tuo metu jie dar nežinojo, kad būtent vitaminas B₁₂ yra atsakingas už gydomąjį poveikį. Kepenyse esanti medžiaga buvo pavadinta "antianeminiu faktoriumi", o 1948 m. išskirta ir pavadinta vitaminu B₁₂. Cianokobalamino molekulės cheminę struktūrą Rentgeno kristalografijos metodu nustatė kitos Nobelio premijos laureatės Dorothy Crowfoot Hodgkin laboratorija 1955 metais.

XX a. antroje pusėje kobalaminų apykaitą bei jų svarbą augimo procesams intensyviai tyrė daugelio valstybių mokslinių institutų molekulinės genetikos bei molekulinės onkologijos laboratorijos. Lietuvoje B₁₂ apykaitą tyrinėjo Lietuvos Mokslų Akademijos Biochemijos instituto Mokslų Akademijos narės korespondentės prof. Sofijos Kanopkaitės vadovauta laboratorija.

Nuorodos

• Dr. Joseph Mercola straipsnis apie vitaminą B₁₂.
• Vitamino B₁₂ vaidmuo medžiagų apykaitos procese.
• Vitamino B₁₂ mitybos papildų faktinė lentelė.
• DNR metilinimas ir vitaminas B₁₂
• Vitamino B₁₂ svarba ir nauda organizmui