Kolonija (biologija)
Kolonija – tam tikra greta glaudžiai gyvenančių gyvūnų ar kitų organizmų grupė.
Kolonijiniai organizmai
Kai kuriuose taksonuose egzistuoja rūšys, kurių individai auga sukibę arba net suaugę (tiksliau - neatsiskyrę). Taip gyvendami jie paprastai gauna vienokią ar kitokią naudą, nors dažnai ir atskirti išgyvena.
Vienaląsčiai kolonijiniai organizmai
Tokių organizmų pavyzdžiai gali būti nemaža dalis dumblių - pvz., maurakuliai, scenedesmas ir kt.
Gelsvasis maurakulis (Volvox aureus). Tamsesni rutuliai viduje - dukterinės kolonijos.
Žaliadumblis vandentinklis Hydrodictyon reticulatum
Scenedesmas (Scenedesmus sp)
Reketė (Pediastrum)
Kolonijinė hipotezė
1874 metais Ernstas Hekelis (Ernst Haeckel) pasiūlė dabar klasikinę daugialąsčių organizmų (daugialąstystės) hipotezę, kurią 1993 m. modifikavo Mečnikovas. Hipotezė teigia, kad žiuželiuoti pirmuonys (dabar sakytume žiuželiniai protistai) yra šiuolaikinių daugialąsčių protėviai: protėvinis kolonijinis pirmuonis buvo tuščiavidurio rutulio formos kolonija, kuri turėjo priekinį ir užpakalinį galus, nes buvo pritaikyta greitesniam plaukiojimui. Ląstelės buvo specializuotos į somatines (kūno) ir reprodukcines (dauginimosi). Šį hipotetinį pirmykštį prodaugialąstį Hekelis vadino Blastea.
Vėliau blastėjos sienelė įlinko (panašu į gastruliaciją) ir atsirado dvigubasienis padaras, primenantis gastrulę, kurią Hekelis pavadino Gastrea.
Daugialąsčiai kolonijiniai organizmai
Daugialąsčiai kolonijiniai organizmai gali būti sudaryti tiek iš vienodų individų, tiek iš specializuotų. Pvz., portugališkasis laivelis yra kolonija, sudaryta iš keturių individų variantų. Tuo tarpu koralai paprastai sudaryti iš vienodų individų.
Nesujungtų organizmų kolonijos
Kolonijomis vadinamos ir kai kurios nesujungtų organizmų grupės. Taip vadinamos, pvz.:
- paukščių kolonijos - grupinės ar masinės paukščių lizdavietės, kurias įsirengia vienos ar kelių rūšių paukščiai.
- bakterijų kolonijos.
| ||||||