Konstantinas Herubavičius
| Konstantinas Herubavičius | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1796 m. Šiaulių apskr. |
| Mirė | † 1839 m. Paryžius |
|
| |
| Veikla | |
Konstantinas Herubavičius (1796 m. Šiaulių apskr. – m. po 1839 m. Paryžius ?) – 1831 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas, papulkininkis.
Biografija
Baigęs Vilniaus universitetą tarnavo Varšuvos kunigaikštystės kariuomenėje, dirbo Vilniaus vyriausiojo teismo asesoriumi. 1831 m. kartu su P. Šemeta organizavo sukilimą Šiaulių apskrityje, tapo jo vadais, sudarė laikinąją apskrities vyriausybę, į kurią įėjo iš vietos dvarininkai, maršalka Kaneckis, Adolfas Pšeciševskis ir kt. 1831 m. kovo 29 d. jų vadovaujami sukilėliai užėmė Šiaulius, balandžio 8 d. padėjo Raseinių apskrities sukilėliams išvyti Rusijos imperijos kariuomenės dalinį iš Raseinių, dalyvavo sukilėliams puolant Palangą. Prisijungęs prie A. Gelgaudo sukilėlių karinio junginio birželio 16 d. dalyvavo mūšyje ties Šiauliais ir Meškuičiais, buvo sužeistas. Liepos 13 d. su savo sukilėliais, įsiliejo į D. A. Chlapovskio junginį, pasitraukė į Prūsiją. Emigravo į Prancūziją. Gyveno Paryžiuje, dalyvavo emigrantų politinėje veikloje.[1]
Šaltiniai
- ↑ Feliksas Sliesoriūnas. Konstantinas Herubavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 512 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||