Konstantinas Jakovlevas-Mateckis
Konstantinas Jakovlevas-Mateckis (g. 1929 m. kovo 6 d. Kaune) – Lietuvos architektas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 2004 m. Tarptautinės informatizacijos akademijos tikrasis narys
Biografija
1936–1941 m. mokėsi Kaune, privačioje Elenos Grigiškienės mokykloje. Prasidėjus karui, šeima persikėlė gyventi į paveldėtą iš tėvų Micaičių palivarką (Kuršėnų valsčius, Šiaulių apskr.). 1948 m. baigė Kuršėnų gimnaziją. 1954 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1969 m. Kauno Politechnikos instituto specializuotoje Taryboje apgynė architektūros kandidato disertaciją. 1983 m. architektūros mokslų daktaras.
1954–1960 m. Vilniaus statybos technikumo dėstytojas, direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, direktorius, 1960–1964 m. Staklių ir įrankių pramonės gamyklų projektavimo instituto Vilniaus filialo („Lietuvos staklių projektas“) grupės vadovas, instituto vyr. architektas. 1964–1968 m. Lietuvos architektūros ir statybos instituto Kaune architektas, 1968–1986 m. – Techninės estetikos instituto Vilniaus filialo (dab. Dizaino institutas) Architektūrinės aplinkos formavimo skyriaus vedėjas. Nuo 1976 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 1991 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas, 1987–1991 m. architektūros fakulteto dekanas. Nuo 1993 m. ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas. Nuo 1985 m. docentas, nuo 1987 m. profesorius. 1993–2002 m. dėstė ir Vilniaus dailės akademijoje. 1991 m. Romos universiteto La Sapienza, 1993–1999 m. Balstogės politechnikos instituto kviestinis profesorius.
Lietuvos architektų, Lietuvos kraštovaizdžio architektų ir Lietuvos dizainerių sąjungos narys.
Veikla
Atliko daugiau kaip 25 architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos dizaino mokslinio tyrimo darbus. Parengė daugiau kaip 90 architektūros ir kraštovaizdžio projektų, po nepriklausomybės atkūrimo daugelio pastatų paskirtis keitėsi. Parengė interjerų projektų. Parašė 26 knygas.[1]
Architektūros projektai
- Vilniaus staklių gamykla „Komunaras“, 1963 m.
- Metalo pjovimo staklių instituto Vilniaus filialas su bandomąja gamykla „Precizika“, 1965 m.
- Šiaulių staklių gamykla, 1967 m.
- Kauno tvirtinimo detalių gamykla, 1968 m.
- Šilutės hidraulinių pavarų gamykla
Kraštovaizdžio architektūros projektai
- Toljati miesto ir automobilių gamykla VAZ, 1981 m.
- Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, 1992 m.
- Ignalinos atominė elektrinė, 1993 m.
- Tarptautinė automagistralė „Via Baltica“, aplinkos estetinio formavimo koncepcija, 1994 m.
- Vilniaus universiteto botanikos sodo padalinys, Vingio parkas, 2001 m.
- Reabilitacijos centras „Baldžio Šilas“, Vilnius, 2002 m.
Bibliografija
- Pramonės teritorijos želdynai, 1973 m.
- Estetika grūdų saugojimo ir perdirbimo įmonėse, monografija, 1975 m.
- Skaičiavimo centrų interjero įrengimo rekomendacijos, monografija, 1975 m.
- Estetiška aplinka duonos ir pieno pramonės įmonėse, monografija, 1979 m.
- Mažoji architektūra, 1979 m.
- Gėlynai, 1981 m.
- Trumpalaikio poilsio vietų projektavimas, 1983 m.
- Kompleksinis estetinės aplinkos formavimas gelžbetoninių konstrukcijų ir namų statybos kombinatuose, monografija, 1984 m.
- Kompleksinis pramonės teritorijų sutvarkymas, 1989 m.
- Trumpas architekto žinynas. Landšafto architektūra, su kitais, Kijevas, 1990 m.
- Gamybinės aplinkos dizainas, su kitais, 1990 m.
- Miestotvarka, su kitais, 2003 m.
- Miesto kraštovaizdžio architektūra, t. 2, 2003 m.
Įvertinimas
- 1981 m. LTSR valstybinė premija
- 1989 m. už nuopelnus architektūros ir dizaino mokslui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas
- 1997 m. VGTU medalis „Už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui“
- 2004 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
Šaltiniai
- ↑ Rimantas Buivydas. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 481 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|