Korėjiečių deportacija Tarybų Sąjungoje

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Korėjiečių deportacija Tarybų Sąjungoje – masinis prievartinis korėjiečių, gyvenusių TSRS Tolimuosiuose Rytuose, perkeldinimas į Vidurinės Azijos TSRS respublikas 1937 m. Šios etninės grupės deportacija buvo sumanyta 1926 m., pirmas bandymas atliktas 1930 m., įvykdyta 1937 m. Tai buvo pirmas etninės grupės perkėlimas Tarybų Sąjungoje.[1]

Deportavimas prasidėjo 1937 m. rugsėjį remiantis bendru TSRS LKT ir VKP(b) CK nutarimu Nr. 1428–326 „О выселении корейского населения из пограничных районов Дальневосточного края“ ('Apie gyventojų korėjiečių iškeldinimą iš Tolimųjų Rytų krašto pasienio rajonų'), kurį pasirašė J. Stalinas ir V. Molotovas. Į numatytus Kazachstano ir Uzbekistano Taškento srities rajonus buvo iškeldintas 171 781 etninis korėjietis.[2]

Deportacija buvo aiškinama tuo, kad 1937 m. liepos 7 d. Japonijos kariuomenė įsiveržė į Kiniją, o Korėja tuo metu buvo Japonijos imperijos dalis. Represijas patyrė ir buvę projaponiškos Mandžou-Go valstybės piliečiai bei buvę Kinijos-Rytų geležinkelio linijos tarnautojai (1937 m. rugsėjo 20 d. NKVD įsakymas Nr. 00593).

Pagal 1983 m. gyventojų surašymo duomenis daugiausia TSRS piliečių korėjiečių (350 tūkst.) gyveno Uzbekistane. Suirus TSRS Uzbekistane nebuvo imtasi priemonių prievarta iškeldinti kokias nors tautas. Tačiau dalis Uzbekistane gyvenusių korėjiečių emigravo kitas šalis, jų tarpe – į Rusiją ir Kazachiją.

Istorija

Korėjiečiai imigrantai Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pasirodė XIX a. 6-tą dešimtmetį. XIX a. paskutinį dešimtmetį jie įgijo teisę tapti Rusijos imperijos pavaldiniais, pagal Rusijos-Korėjos sutartį, kuri nustatė šių šalių to meto piliečių padėtį.[3] Korėjiečiai migrantai, atsikėlę į Rusiją, vadino save Koryo Saram.[4] Į Rusijos Tolimuosius Rytus ėmė atsikelti vis daugiau laisvos žemės ieškančių korėjiečių valstiečių[5] Korėjiečių imigracija itin sustiprėjo po 1904–1905 m. Rusijos-Japonijos karo ir Japonijai ėmus valdyti Korėją.[6]

Korėjiečiai Tarybų Sąjungoje apie 1930 m. tapo viena didžiausių etninių mažumų pasienyje.

1917 m. Spalio revoliucijos metu Rusijoje gyveno apie 100 000 korėjiečių.[7] Rusijos pilietinio karo metu korėjiečiai daugiausiai rėmė bolševikus, iš dalies dėl to, kad „Japonijos priespauda Korėjoje ir japonų okupacinė kariuomenė Rusijos Tolimuosiuose Rytuose padarė korėjiečius jei ne bolševikais, tai bent bolševikų priešų priešais.“[8] Korėjiečiai imigrantai ėmė pateikinėti prašymus suteikti besikuriančios RTFSR pilietybę. Dėl korėjiečių „politinio nepatikimumo“ įtarimų nedaug korėjiečių gaudavo pilietybę. Pvz., 1923 m. iš 6000 besikreipusiųjų pilietybę gavo 1300, 1924 m. – iš 4761 tik 1247.[9]

1917–1926 m. tarybinių korėjiečių gyventojų skaičius patrigubėjo iki beveik 170 000 žmonių. 1926 m. korėjiečiai sudarė daugiau kaip ketvirtį Vladivostoko regiono kaimo gyventojų. Pagal tuometinę TSRS etninę politiką Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, didžiausios korėjiečių bendruomenės teritorijoje, reikėjo kurti autonominę korėjiečių teritoriją (buvo siūloma Korėjos ATSR). Po to, kai TSRS vyriausybė patvirtino Žydų autonominės srities įkūrimą Birobidžane, Koryo Saram nariai kreipėsi su peticija įsteigti Tolimųjų Tytų korėjiečių nacionalinį rajoną. 1929 m. TSRS vyriausybė šį prašymą atmetė[10], nes vietiniai gyventojai rusai bijojo konkurencijos dėl žemės. Be to, norėtasi išlaikyti taikius santykius su imperatoriškąja Japonija.

Susidarė prieštaringa situacija. Iš vienos pusės, valstybė leido kurtis mažoms korėjiečių nacionalinėms teritorijoms, buvo kuriamos mokyklos su dėstomąja korėjiečių kalba, leidžiami laikraščiai korėjiečių kalba. Tai sudarė ryškų kontrastą, lyginant su padėtimi kitapus sienos, kur korėjiečiai kentėjo nuo japonų priespaudos. Iš kitos pusės, centrinė vyriausybė patvirtino 1926 m. gruodžio 6 d. priimtą slaptą planą perkelti pusę tarybinių korėjiečių į šiaurę nuo Chabarovsko dėl spėjamo jų nelojalumo Tarybų Sąjungai.

Šis perkeldinimo planas nebuvo vykdytas iki 1930 m. dėl įvairių politinių ir biudžetinių priežasčių. Pirmas pabandymas prievarta perkelti korėjiečius (išskyrus tuos, kurie aiškiai parodę savo lojalumą), šiauriau prasidėjo 1930 m. 1931 m., kai šie veiksmai buvo nutraukti, buvo perkelta apie 500 korėjiečių šeimų.[11].

Tai buvo pirmasis etninio valymo atvejis TSRS. Didesnio mastai perkraustymai buvo sulaikyti iki 1937 m., nes būgštauta, kad Japonija tai gali palaikyti priežastimi karui (Casus belli).

Šaltiniai

  1. Otto Pohl, Ethnic cleansing in the USSR, 1937–1949, Greenwood Publishing Group, 1999, pp. 9–20; partially viewable on Google Books
  2. First deportation and the „Effective manager“, Novaya gazeta, by Pavel Polyan and Nikolai Pobol
  3. [Kim, German. "Koreans in Kazakhstan, Uzbekistan and Russia. " Accessed May 4, 2011. <http://world.lib.ru/k/kim_o_i/a.shtml>.]
  4. [Kim, German. "Koreans in Kazakhstan, Uzbekistan and Russia. " Accessed May 4, 2011. <http://world.lib.ru/k/kim_o_i/a.shtml>.]
  5. A.N. Li, Korean diaspora in Kazakhstan: Koryo saram, retrieved November 5, 2008
  6. [Kim, German. "Deportation of 1937 as Product of Russian and Soviet National Policy. " Accessed May 4, 2011. <http://world.lib.ru/k/kim_o_i/dgt6rtf.shtml>.]
  7. [Kim, German. "Deportation of 1937 as Product of Russian and Soviet National Policy. " Accessed May 4, 2011. <http://world.lib.ru/k/kim_o_i/dgt6rtf.shtml>.]
  8. [Diener, Alexander C. Homeland Conceptions and Ethnic Integration among Kazakhstan’s Germans and Koreans. Lewiston, N.Y.: E. Mellen, 2004.]
  9. [Kim, German. "Deportation of 1937 as Product of Russian and Soviet National Policy. " Accessed May 4, 2011. <http://world.lib.ru/k/kim_o_i/dgt6rtf.shtml>.]
  10. [Lee, Jean Young. "Korean-Chinese Migration into the Russian Far East: A Human Security Perspective. " <http://srch.slav.hokudai.ac.jp/coe21/publish/no6_1_ses/chapter5_lee.pdf>.]
  11. Martin, Terry (1998). The Origins of Soviet Ethnic Cleansing. The Journal of Modern History 70 (4), 813–861.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+7580-2=7578 wiki spaudos ženklai).