Kostas Tvaska

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Kostas Tvaska

    Gimė 1926 m. sausio 13 d.
    Šapio k., Anykščių raj.
    Mirė 1949 m. liepos 31 d. (23 m.)
    Šilų miške, Panevėžio raj.

    Veikla
    Laisvės gynėjas, literatas poetas

    Kostas Tvaska (Rugelis 1926 m. sausio 13 d., Šapio k., Anykščių raj. – 1949 m. liepos 31 d. Šilų miške, Panevėžio raj. – apsuptas kariuomenės, susisprogdino bunkeryje) – Laisvės gynėjas, literatas poetas.

    Biografija

    Tėvai: Jurgis Tvaska (?–1943) ir Kotryna Tvaskienė. Augo trijų vaikų šeimoje, seserys Genovaitė Tvaskaitė-? (g. 1920 m.) ir Valerija Tvaskaitė-Simonavičienė (g. 1930 m.).

    Mokėsi Levaniškių, Anykščių raj. ir Raguvos (Panevėžio raj.) pradžios mokyklose, baigė šešis skyrius. 1944 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Nuo vaikystės rašė eilėraščius.

    K. Tvaska 1944 m. vasarą ruošėsi stoti į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, tačiau tuo metu sovietų valdžios paskelbta mobilizacija į kariuomenę privertė tokių planų atsisakyti. Nusprendęs netarnauti Raudonojoje armijoje, 1944 m. rudenį jis išėjo pas partizanus, įstojo į laisvės kovotojų gretas Jono Baltušniko-Vienuolio būryje, gavo Rugelio slapyvardį.

    19441949 m. K. Tvaska-Rugelis daugiausia laiko praleisdavo bunkeryje, kur rašė partizanų dienoraštį ar tvarkė archyvą, kūrė eilėraščius, dažnai fotografuodavo laisvės gynėjus.

    Atsisakęs artimųjų siūlymo legalizuotis ir pasitraukti iš partizaninės kovos, 1949 m. balandžio 20 d. K. Tvaska-Rugelis buvo paskirtas Vyčio apygardos štabo viršininku ir Krištaponio rinktinės vado pavaduotoju. Jis tapo pirmuoju Vyčio apygardos laikraščio "Lietuva brangi" redaktoriumi.

    Jis mėgo dainuoti, pasižymėjo sąžiningumu ir nuoširdumu.

    1949 m. suimtas ir tardomas buvęs partizanas V. Bareika, tuomet jau gyvenęs legaliai, tačiau dar palaikęs ryšį su buvusiais bendražygiais, išdavė Šilų miške (Panevėžio raj.) buvusį rinktinės štabo bunkerį, kuriame tuo metu gyveno ir K. Tvaska-Rugelis. Liepos pabaigoje MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai surengė karinę operaciją, siekdami sunaikinti laisvės gynėjų slaptavietę.

    Žuvo 1949 m. liepos 31 d. Šilų miške (Panevėžio raj.) – apsuptas kariuomenės, susisprogdino bunkeryje, kartu žuvo ir Krištaponio rinktinės vadas J. Baltušnikas-Vienuolis (19171949) bei partizanas Jonas Tumšys-Kytras (19201949). Palaikai buvo išniekinti Raguvoje (Panevėžio raj.), paskui užpilti žemėmis pakrūmėje. Vėliau K. Tvaska-Rugelis ir kiti žuvusieji J. Baltušniko-Vienuolio sesers Elenos Baltušnikaitės iniciatyva buvo slapta perlaidoti Šapio kaimo kapinaitėse. Lietuvos Atgimimo metais kapas paženklintas laisvės kovotojo atminimo kryžiumi su įrašu (1990 m.).

    K. Tvaskos-Rugelio ir kitų partizanų žūties vietoje jų artimųjų iniciatyva ir lėšomis pastatytas paminklas – geležinis kryžius ant akmenų mūro postamento su memorialiniu įrašu postamento plokštėje (1991 m.).

    K. Tvaskai-Rugeliui suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties, 1999 m.), jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties, 2001 m.).

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4008-0=4008 wiki spaudos ženklai).