Kraina

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Slovėnijos istorinis regionas:
Kranjska
Ljubljana-sever.JPG
Šalis vidurio Slovėnija
Tautos: slovėnai
Istorinės valstybės Krainos kunigaikštystė
Miestai Liubliana, Kranis, Kamnikas
Kronländer Slowenien.svg
Kraina Slovėnijos žemėlapyje (rausva)

Kraina (slovėn. Kranjska, vok. Krain, veng. Krajna), dar vadinama Karniola (it. Carniola) – didžiausias Slovėnijos istorinis regionas, esantis šalies centre, kuriame yra šalies sostinė Liubliana. Šiaurėje ribojasi su Karintija, vakaruose – su Pajūriu, rytuose – su Štirija, pietuose – su Kroatija.

Geografija

Regionas dalinamas į tris subregionus:

  • Aukštutinė Kraina – šiaurinė dalis,
  • Žemutinė Kraina – pietrytinė dalis,
  • Vidinė Kraina – pietvakarinė dalis.

Istorija

Iki slavų apsigyvenimo regiono gyventojai buvo keltai, nuo pirmųjų mūsų eros amžių regioną valdė Romos imperija (kaip dalį Panonijos provincijos). Po Romos imperijos žlugimo 476 m. valdžią krašte perėmė Italijos karalystė, vėliau Teodoriko Ostgotų karalystė. VII a. į regioną migravo slavai, ir jis tapo žinomas kaip Kraina.

VIII a. regioną nukariavo Frankų imperija, kuri čia įkūrė Krainos marką. Jos centras buvo Kranis. 1364 m. Marka buvo paversta Krainos kunigaikštyste. Ji liko Šventosios Romos imperijos dalimi, ir čia įsigalėjo Habsburgų giminė. Todėl 1806 m. panaikinus Imperiją, Kraina tapo Habsburgų monarchijos sudedamąja dalimi. Austrijoje Vengrijoje ji sudarė dalį Cisleitanijos karūnos žemių. Kunigaikštystės sostinė buvo Liubliana.

1918 m. panaikinus Austriją-Vengriją, visa Krainos kunigaikštystės teritorija atiteko Slovėnų, Kroatų ir Serbų valstybei (vėliau žinomai kaip Jugoslavijos karalystė). 1920 m. vakarinė regiono dalis atiteko Italijai, bet 1947 m. vėl sugrįžo Jugoslavijai. Po 1991 m. Slovėnijos nepriklausomybės visas Krainos regionas atiteko jai.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2647-0=2647 wiki spaudos ženklai).