Krasnojarskas
| Krasnojarskas rus. rus. Красноярск' | |
|---|---|
|
Lua klaida Modulis:Žodynas eilutėje 129: attempt to perform arithmetic on a nil value. | |
.jpg) Miesto centras iš paukščio skrydžio | |
|
Koordinatės:
| |
| Laiko juosta: (UTC+8) | |
| Valstybė: | Vėliava Rusija |
| Federalinė apygarda: | Sibiro federalinė apygarda |
| Kraštas: | Vėliava Krasnojarsko kraštas |
| Gyventojų: | 963 175 (2010 m.) |
| Plotas: | 348 km² |
| Tankumas: | 2 768 žm./km² |
| Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: | KrasnojarskasVikiteka |
Krasnojarskas – miestas Rusijoje, Sibire, Krasnojarsko krašto administracinis centras. Uostas prie Jenisejaus. Išvystyta metalo apdirbimo, mašinų, chemijos pramonė, gaminamas sintetinis kaučiukas, padangos. Yra metalurgijos, statybų, maisto, lengvosios pramonės įmonių, popieriaus kombinatas.
Krasnojarske yra 9 aukštosios mokyklos (iš jų 4 – universitetai), Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo mokslinis centras. 5 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), kraštotyros muziejus, dailės galerija.
Netoli miesto pastatyta vandens jėgainė, yra Stolbų (Столбы) draustinis.
Istorija
Krasnojarskas įkurtas 1628 metais kaip ostrogas (medinė tvirtovė Rusijos pasienio ruože).
Lietuviai
| Lietuvių tremties vieta: Krasnojarskas | |
|---|---|
| Tremčių laikotarpis | 1952 m. |
| Tremtinių skaičius | ~6000 |
| Žymūs tremtiniai | ? |
1952 m. vasario 8 d. ir 1953 m. vasario mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos į Krasnojarską atitremta apie 6000 žmonių, dalis jų išvežta į apylinkes. Vėliau atvežta nemažai lietuvių – buvusių politinių kalinių, atlikusių bausmę koncentracijos lageriuose ir kalėjimuose. Po J. Stalino mirties 1953 m. keli šimtai lietuvių tremtinių atsikėlė į Krasnojarską iš viso Krasnojarsko krašto, daugiausia iš jo šiaurės. Lietuviai dirbo plytinėse (jų buvo trys), cemento fabrike, statybose. Gyveno bendrabučiuose ir barakuose. Nemažai lietuvių jaunimo mokėsi Krasnojarsko aukštosiose ir specialiosiose mokyklose (miškų technikos, medicinos, pedagoginiame, žemės ūkio institutuose, miškų technikume, farmacijos, kūno kultūros mokyklose, buhalterių kursuose). 1953-1955 m. miškų technikume veikė lietuvių tautinių šokių ir dainų būrelis (apie 20 dalyvių, vadovė D. Paruškevičiūtė). Po 1956 m. dauguma Krasnojarske gyvenusių lietuvių grįžo į Lietuvą. Mirusieji tremtiniai buvo laidojami miesto kapinėse; kai kurių palaikai 1989-1990 m. parvežti į Lietuvą. 1991 m. Krasnojarske gyveno apie 500 lietuvių (daugiausia sukūrusieji mišrias šeimas).[1]
Iš Lietuvos į Krasnojarsko sritį vyko didžiausias vežimas 1948 m. gegužės 22 d. 1949 m. vežimas buvo į Irkutsko sritį. Vėlesni vežimai 1952 m. ir kt. buvo mažesnio masto.
Šaltiniai
- ↑ Aldona Juodvalkytė. Krasnojarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 715 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| Vaizdas:KrsasnojarskKrayCoatOfArms.jpg | Krasnojarsko krašto miestai | Vaizdas:Flag of Russia.svg |
| Administracinis centras: Krasnojarskas Ačinskas | Artiomovskas | Bogotolas | Borodinas | Divnogorskas | Dudinka | Igarka | Ilanskis | Jeniseiskas | Kanskas | Kodinskas | Lesosibirskas | Minusinskas | Nazarovas | Norilskas | Sosnovoborskas | Ujaras | Užuras | Zaoziornas | Zelenogorskas | Železnogorskas |
| ||||||