Krasnoznamensko rajonas
Krasnoznamensko rajonas rus. Краснознаменский район | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+3) | |||||||
Valstybė: | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda: | Šiaurės Vakarų federalinė apygarda | ||||||
Sritis: | Vėliava Karaliaučiaus sritis | ||||||
Centras: | Krasnoznamenskas | ||||||
Gyvenviečių: | 3 | ||||||
Įkūrimo data: | 1946 m. balandžio 7 d. | ||||||
Gyventojų: | 12 904 (2010 m.) | ||||||
Plotas: | 1280 km² | ||||||
Tankumas : | 10 žm./km² | ||||||
Pašto kodas: | 238730–238745 | ||||||
Tel. kodas: | (+7) 40164 | ||||||
Tinklalapis: | krasnoznamensk.gov39.ru | ||||||
Vikiteka: | Krasnoznamensko rajonasVikiteka | ||||||
Lazdynų bažnyčia | |||||||
Buvusio Lazdynų valsčiaus pastatas | |||||||
Krasnoznamensko municipalinis rajonas nuo 2008 m. |
Krasnoznamensko municipalinis rajonas (rus. Краснознаменский муниципальный район), 1946–2008 m. Krasnoznamensko rajonas, Краснознаменский район – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis ir municipalinis rajonas srities šiaurės rytinėje dalyje. Rajono centras – Krasnoznamenskas (liet. Lazdynai).
Geografija
Rajono plotas 1280 km², iš jų 62 271 ha žemės ūkio paskirties žemė, 29 000 ha miškas. Ribojasi vakaruose su Nemano rajonu, šiaurėje – su Lietuvos Respublikos Tauragės ir Jurbarko rajono savivaldybėmis Nemuno upe, rytuose su Šakių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėmis, pietuose su Nesterovo ir Gusevo rajonais.
Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės, smėlis, rasti du naftos telkiniai.
Istorija
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Pilkalnio rajonas (rus. Пиллькалленский район) su centru Pilkalnyje, kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Pilkalnio apskritį. Tačiau Pilkalnis stipriai nukentėjo nuo TSRS kariuomenės artilerijos ir aviacijos bombardavimų 1945 m. sausio mėnesio mūšiuose, todėl rajono centras perkeltas į Lazdynus, o 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus šio miestelio pavadinimą, pavadintas Krasnoznamensko rajonu.
Gyventojai
Iki 1709–1711 m. maro dauguma rajono gyventojų buvo lietuviai. Nuo maro mirė apie 40 proc. gyventojų. Apie pusė likusių gyvų pasitraukė į Lietuvą ir Latviją, nes prasidėjo ir badas. Tačiau jau 1713 m. prasidėjo masinis vokiečių perkėlimas. 1905 m. mieste tik apie 5 proc., o apskrityje apie 10 proc. gyventojų laikė save lietuviais.
Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant Antrojo pasaulinio karo karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo 3 d. geležinkelio sąstatu iš Rusijos Oriolo ir Voronežo sričių atvyko pirmosios 937 persikėlėlių šeimos. Jau 1946 m. gruodžio 10 d. buvo užregistruoti pirmieji 25 kolūkiai „Победа“, „им. Ленина“, „Путь Ленина“, „Большевик“, „им. Кирова“, „им. Жданова“, „им. Чкалова“, „им. Калинина“ ir kiti. Iki 1947 m. rajoną valdė karinė civilinių reikalų valdyba, 1947 m. gegužės 28 d. įsteigtas srities deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o birželio 28 d. ir Krasnoznamensko rajono vykdomasis komitetas, kurio pirmasis posėdis įvyko 1947 m. liepos 1 d. Pirmininku išrinktas Arijus Isaakovas, sekretoriumi – Gavrilas Milovanovas. 1947 m. liepos 25 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku rajone įsteigta 11 kaimo apylinkių. Lapkričio mėn. išleistas pirmasis rajono laikraščio „Krasnoje znamia“ («Красное Знамя» – Raudonoji vėliava) numeris. 1947 m. gruodžio 21 d. įvyko pirmieji rajono ir apylinkių deputatų tarybų rinkimai, kuriuose dalyvavo 6615 rinkėjai. [1]
1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai, įskaitant ir lietuvius, buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajone buvo 12 961 gyventojai. Pagrindinis užsiėmimas – žemės ūkis ir jo produkcijos perdirbimas.
Paminklai
Rajono istorijos ir kultūros paminklų sąraše – 17 paminklų, iš jų 4 archeologijos.
Savivalda
Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas.
Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai | Koordinatės |
Chlebnikovas | Хлебниково | Schilleningken, nuo 1938 m. Ebertan | Šilininkai | |
Dobrovolskas | Добровольск | Pillkallen, nuo 1938 m. Schloßberg | Piliakalnis | |
Nemanskojė | Неманское | Trappönen, nuo 1938 m. Trappen | Trapėnai | |
Pobedinas | Победино | Inglauden, nuo 1938 m. Inglau | Ingliaudai | |
Pravdinas | Правдино | Gut Grumbkowkeiten | Grambkaukaičiai | |
Timofejevas | Тимофеево | Wedereitischken, nuo 1938 m. Sandkirchen | Vėderaitiškės | |
Vesnovas | Весново | Gut Kussen | Kusai |
Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 Krasnoznamensko rajone sudaryti:
- Krasnoznamensko miesto gyvenvietė,
- Aleksejevkos kaimo gyvenvietė,
- Vesnovo kaimo gyvenvietė,
- Dobrovolsko kaimo gyvenvietė.
Vietovardžiai
Beveik visos gyvenvietės iki 1907 m. turėjo originalius pavadinimus prūsų ar lietuvių kalba. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas. Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių gyvenviečių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai suprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.
1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais senaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai. [2] [3]
Oficialus pavadinimas vokiškai | Lietuviškai | Koordinatės |
Abschruten, nuo 1938 m. Schruten | Apšrutai | |
Albrecht-Naujehnen, nuo 1938 m. Albrechtswalde | Naujienos | |
Alt Skardupönen, nuo 1938 m. Königsfeld | Skardupėnai | |
Alt Wischteggen, nuo 1938 m. Altweiden | Vištingai | |
Antbudupönen, nuo 1938 m. Vormwalde | Antbudupėnai | |
Aszolienen, nuo 1938 m. Aschelingen | Ąžuolynas | |
Audeaten, nuo 1938 m. Freiendorf | Audaičiai | |
Augstupönen, nuo 1938 m. Hochweiler | Aukštupėnai | |
Baltruschen, nuo 1938 m. Sorgenfelde | Baltrušiai | |
Barsden, nuo 1938 m. Barden | Barzdai | |
Bartschkühnen, nuo 1938 m. Kühnen | Barčkūnai | |
Bartzkehmen, nuo 1938 m. Bartztal | Bartkaimis | |
Batschkehlen, nuo 1938 m. Bussardwalde | Bačkeliai | |
Batschken, nuo 1938 m. Gut Bussardhorst | Bačkai | |
Birkenfelde | - | |
Brödlaugken, nuo 1938 m. Vielwege | Briedlaukis | |
Brödszen, nuo 1936 m. Brödschen, nuo 1938 m. Lugeck | Briedžiai | |
Bühlen | Buliai | |
Dagutschen, nuo 1938 m. Tegnerskrug | Degučiai | |
Daynen, nuo 1938 m. Deinen | Dainos | |
Dickiauten, nuo 1938 m. Waldried | Dikiautai | |
Dörschkehmen, nuo 1938 m. Derschau | Diržkiemis | |
Dwarischken, nuo 1938 m. Löbelshorst | Dvariškiai | |
Eichenfelde | - | |
Eygarren, nuo 1938 m. Eigern | Aigarai | |
Eymenischken-Baltadonen, nuo 1938 m. Weizenfelde | Eimeniškės | |
Endruhnen, nuo 1938 m. Bruchlage | Indriūnai | |
Eszerninken, nuo 1938 m. Wiesenfeld | Ežerininkai | |
Friedrichswalde | - | |
Galwoszen, nuo 1936 m. Gallwoschen, nuo 1938 m. Sandwalde | Galvočiai | |
Gettkanten | Getkantai | |
Goberischken, nuo 1938 m. Gobern | Goberiškės | |
Grablaugken, nuo 1938 m. Grabfelde | Grablaukis | |
Groß Baltruschehlen, nuo 1935 m. Grüneichen | Baltrušėliai | |
Groß Daguthelen, nuo 1938 m. Streuhöfen | Degutėliai | |
Groß Jodupönen, nuo 1938 m. Schwarzfelde | Juodupėnai | |
Groß Königsbruch | - | |
Groß Kubillehlen | Kubilėliai | |
Groß Wingillen, nuo 1938 m. Feuchtwiesen | Vingilai | |
Grünwalde | Žaliagirė | |
Gut Cziunken, nuo 1938 m. Gut Tannenwalde | Čiunkai | |
Gutpettern | Petradvaris | |
Heidlaugken, nuo 1938 m. Holländerei | Geidlaukis | |
Heinrichsfelde | - | |
Hochmannshof | - | |
Iwenberg | - | |
Jodeglienen, nuo 1938 m. Moosheim | Juodeglynai | |
Jodszen, nuo 1936 m. Jodschen, nuo 1938 m. Kleinhildesheim | Juodžiai | |
Jodupönen, nuo 1938 m. Naßfelde | Juodupėnai | |
Jodzahlen, nuo 1936 m. Jodschahlen, nuo 1938 m. Herbstfelde | Juodželiai | |
Jodzuhnen, nuo 1936 m. Jodschuhnen, nuo 1938 m. Jodungen | Juodžiūnai | |
Jogschen, nuo 1938 m. Seehuben | Jogšai | |
Kailen | Kailiai | |
Kallnischken, nuo 1938 m. Hohentann | Kalniškės | |
Kapteinischken, nuo 1928 m. Hauptmannsdorf | Kapitoniškės | |
Karohnen | Karūnai | |
Karunischken | Karūniškiai | |
Katharinenhof | - | |
Kaunohnen, nuo 1938 m. Marderfelde | Kiaunėnai | |
Kermuschienen, nuo 1938 m. Ladmannsfelde | Kermošynė | |
Kischen, nuo 1938 m. Senkendorf | Kišai | |
Kischen, nuo 1938 m. Zweihuben | Kišai | |
Klein Daguthelen, nuo 1938 m. Dorotheendorf | Mažieji Degutėliai | |
Klein Henskischken, nuo 1938 m. Kleinhensken | Genkiškiai | |
Klein Puskeppeln, nuo 1938 m. Pusken | Puskepaliai | |
Klein Skaisgirren, nuo 1938 m. Lichtenrode | Skaisgiriai | |
Klein Warningken, nuo 1938 m. Seidlershöhe | Varininkai | |
Klein Warupönen, nuo 1938 m. Kleinlindenhof | Vorupėnai | |
Klein Wersmeningken, nuo 1938 m. Dreßlershausen | Versmininkai | |
Klohnen | Kluonėnai | |
Kosakweitschen, nuo 1938 m. Rauschmünde | Kazokaičiai | |
Kruschinehlen, nuo 1938 m. Frankenreuth | Krušinėliai | |
Kummehlupchen, nuo 1938 m. Ebenfelde | Kumeliučiai | |
Kummetschen, nuo 1938 m. Fichtenhöhe | Kumečiai | |
Kusmen, nuo 1938 m. Kreuzhöhe | Kuzmai | |
Laschen | Lašai | |
Laugallen, nuo 1938 m. Kleinjägerswalde | Laugaliai | |
Lengschen, nuo 1938 m. Moorwiese | Lenkšai | |
Lenkeninkehlen, nuo 1936 m. Treibgirren, nuo 1938 m. Treiben | Lankininkėliai | |
Lindenthal | - | |
Lindicken | Lindikai | |
Maurutschatschen, nuo 1928 m. Grenzfelde | Maurušaičiai | |
Mösen, nuo 1938 m. Kleinhartigsberg | Miežiai | |
Naujehnen, nuo 1938 m. Rotfelde | Naujienai | |
Neu Moritzlauken, nuo 1938 m. Moritzfelde | Morislaukis | |
Neu Stonupönen, nuo 1938 m. Hagenrode | Staniupėnai | |
Neuhof-Lindicken | Naujieji Lindikai | |
Ossienen, nuo 1938 m. Ossen | Uosynai | |
Paberdszen, nuo 1936 m. Paberdschen, nuo 1938 m. Grundhufen | Paberžiai | |
Paplienen, nuo 1938 m. Moormühle | Paplieniai | |
Paplienen, nuo 1938 m. Walddorf | Paplieniai | |
Papreadupchen | Paprūdaičiai | |
Parschen | Paršai | |
Paszuiszen | Pašuičiai | |
Paulicken | Paulikai | |
Pawidlaugken, nuo 1938 m. Bruchdorf | Pavildaugai | |
Petereitschen, nuo 1938 m. Petershausen | Petraičiai | |
Petzingken, nuo 1938 m. Petzingen | Pečininkai | |
Pieragen, nuo 1938 m. Nicklashagen | Pyragiai | |
Plampen, nuo 1938 m. Dreibuchen | Plampai | |
Plicklaugken, nuo 1938 m. Plickfelde | Pliklaukiai | |
Pötschlauken, nuo 1938 m. Peterort | Pečlaukiai | |
Pritzkehmen, nuo 1938 m. Mühleck | Pričkiemis | |
Prusgirren, nuo 1932 m. Preußwalde | Prūsgiriai | |
Puschinnen, nuo 1938 m. Grenzbrück | Pušynai | |
Quetschlaugken, nuo 1938 m. Katharinenhof | Kviečlaukiai | |
Ritterswalde | Riterių miškas | |
Sallehnen, nuo 1938 m. Sallen | Salėnai | |
Schillenöhlen, nuo 1938 m. Flußfelde | Šilėnėliai | |
Schillingen | Šilingai | |
Schimkuhnen, nuo 1938 m. Schwarzenberge | Šimkūnai | |
Schogelgalwen, nuo 1938 m. Kiefernhorst | Šogelgalviai | |
Schwarpeln, nuo 1938 m. Schwarpen | Švarpliai | |
Serbenten | Serbentai | |
Skroblienen, nuo 1938 m. Ambruch | Skrobliūnai | |
Sodargen | Saudargai | |
Stirnlaugken, nuo 1938 m. Stirnen | Stirnlaukiai | |
Stobern | Stuobriai | |
Stumbern, nuo 1938 m. Auertal | Stumbrai | |
Suttkehmen, nuo 1938 m. Mühlpfordt | Sutkaimis | |
Szieden, nuo 1936 m. Schieden | Žiedai | |
Trakeningken, nuo 1930 m. Ritterswalde | Trakininkai | |
Treczaken, nuo 1936 m. Treufelde | Trečiokai | |
Urbantatschen, nuo 1938 m. Urbanshöhe | Urbantaičiai | |
Uszalxnen, nuo 1938 m. Klein Derschau | Užalksnėnai | |
Uszgirren, nuo 1930 m. Waldenau | Užgiriai | |
Vielemühe, nuo 1938 m. Vorwerk Vielemühe | Malūnai | |
Warnakallen, nuo 1938 m. Krähenberge | Varnakaliai | |
Welnabalis, nuo 1927 m. Jägerfeld | Velniabalis | |
Wensken | Venckai | |
Werskepchen, nuo 1938 m. Schwarzwiesen | Verskėčiai | |
Willuhnen, nuo 1938 m. Gut Willuhnen | Viliūnai | |
Wiltauten, nuo 1938 m. Schatzhagen | Viltautai | |
Wingeruppen, nuo 1938 m. Lauterbrücken | Vingerupė | |
Wöschupchen, nuo 1938 m. Auengrund | Viešučiai | |
Wöschupöhlen, nuo 1938 m. Wöschen | Viešupėliai |
Šaltiniai
- ↑ Социально-экономическая характеристика муниципального образования «Краснознаменский муниципальный район» (паспорт)
- ↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- ↑ Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
|