Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kraujo plazma – skystoji kraujo dalis, sudaranti 55 % kraujo tūrio. Gelsvai žalsvos spalvos. Kraujo plazma perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Plazmos laboratorinis tyrimas padeda diagnozuoti ligas. Natūralios kraujo plazmos ir jos įvairių komponentų perpilama, kai organizme smarkiai sumažėja cirkuliuojančių skysčių tūris, kai kraujyje sumažėja baltymų, nukraujavus. Perpilant kraujo plazmą ar jos komponentus, donoro ir recipiento kraujo grupės neturi sutapti.
Sudėtis
Plazmą sudaro:
- vanduo 91 %
- baltymai (7-8 %) – lemia kraujo plazmos klampumą atlieka buferinę, imuninę ir pernašos funkcijas. Plazmos baltymai skirstomi į tris frakcijas:
- organinės medžiagos (1,1 %) – suteikia kraujui lipnumą.
- neorganinės medžiagos (0,9 %) – nulemia kraujo plazmos osmosinį slėgį, kuris yra apie 7,9 a
Pastovią plazmos elektrolitų koncentraciją palaiko inkstai. Izotoninis plazmos tirpalas apibūdina osmosiškai aktyvių dalelių visumą, ir jo osmoliariškumas lygus 300 mosmol/l. Ši reikšmė atitinka 7,3 atmosferos osmosinį slėgį, kuris būdingas 0,9 % NaCl tirpalui. Plazmos ir audinių skysčio joninė sudėtis beveik vienoda, tačiau plazmoje yra daugiau baltymų, kuriems kraujagyslių sienelės beveik nepralaidžios.
Daugelis kraujo plazmos baltymų yra gaminami kepenyse. Daugiausia yra albuminų (60 % visų plazmos baltymų) ir globulinų, kurių molekulinė masė daug didesnė nei albuminų. Plazmos baltymai sudaro 25 mmHg koloidų osmosinį slėgį (onkotinį slėgį). Jis yra didesnis nei audinių skysčio, nes stambiamolekuliniai baltymai nepraeina pro kapiliarų endotelį. Sumažėjus plazmos koloidų osmosiniam slėgiui, skystis pereina iš kraujagyslių į audinių (intersticinį) tarpą (atsiranda patinimai, badavimo edema) arba į tuščiavidures kūno ertmes, pvz., kaupiasi pilvo ertmėje (badavimo ascitas).
Cheminė plazmos sudėtis
|
Medžiaga
|
Kiekis
|
Plazmos baltymai |
60-80 g/l
|
Gliukozė |
4,5-5,5 mmol/l
|
Azotas (esantis ne baltymų sudėtyje) |
15-30 mmol/l
|
Šlapalas |
3,5-7,0 mmol/l
|
Aminorūgštys |
3-5 mmol/l
|
Kreatininas |
70-140 μmol/l
|
Kreatinas |
25-70 μmol/l
|
Šlapimorūgštis |
150-400 μmol/l
|
Lipidai (iš viso) |
4,5-8,5 g/l
|
Trigliceridai |
0,6-2,4 mmol/l
|
Cholesterolis (iš viso) |
4,0-6,5 mmol/l
|
Laisvi junginiai |
0,25-0,35 mmol/l
|
Esteriai |
0,65-0,75 mmol/l
|
Fosfolipidai |
2,0-3,0 mmol/l
|
Riebiosios rūgštys |
0,3-0,9 mmol/l
|
Organinės rūgštys |
4-6 mmol/l
|
Laktatas |
1-2 mmol/l
|
Piruvatas |
0,1-0,2 mmol/l
|
Citratas |
0,1-0,2 mmol/l
|
Ketoninės medžiagos |
0,3-0,5 mmol/l
|
|
Elektrolitai
|
Jonai
|
Kiekis
|
Na+ |
136-146 mmol/l
|
K+ |
3,8-5,2 mmol/l
|
Ca2+ |
2,3-2,7 mmol/l
|
Mg2+ |
0,8-1,2 mmol/l
|
Cl− |
96-106 mmol/l
|
HCO3− |
24-28 mmol/l
|
Fosfatas |
1,0-1,4 mmol/l
|
|
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 30 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Kraujo plazma“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Jureto, Nulupa, Pujkis. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+4797-16=4781 wiki spaudos ženklai).