Kremenecas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kremenecas
ukr. Кременець
   Vaizdas:Kremenetz s.gif   
Vaizdas:Kremenets vlasenko.jpg

Vaizdas į miestą nuo Bonos kalne stovinčios Kremenecio pilies


Kremenecas
Koordinatės: 50°07′11″N 25°43′00″E / 50.119722°N 25.716667°E / 50.119722; 25.716667 (Kremenecas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Ukraina
Sritis: Vėliava Ternopilio sritis
Įkūrimo data: 1226 m.
Magdeburgo teisė nuo: 1431 m.
Meras: Leonidas Kičatyj
(ukr. Леонід Кічатий)
Gyventojų: (2001 m.)
Plotas: 31 km²
Tankumas (2001): 742 žm./km²
Pašto kodas: 47003
Tel. kodas: +380 3546
Commons-logo.svg Vikiteka: KremenecasVikiteka

Kremenecas (ukr. Кременець) – srities reikšmės miestas vakarų Ukrainoje, Ternopilio srityje. 23,9 tūkst. gyventojų (2001). Išvystyta maisto pramonė, taip pat yra tabako, baldų ir kt. fabrikai. Miestą kerta tarptautinis greitkelis M19 sutampantis su Klaipėdą ir Aleksandropolį jungiančiu europinio tinklo keliu E85.

Istorija

Kremeneco botanikos sodas ir pilis XIX a. (Dailininkas Alphonse Bishebois)

Pagal kaikuriuos šaltinius, Kremeneco tvirtovė buvo pastatyta dar prieš Kristaus gimimą apie VII–IX a. ir gyvuoja hipotezė, kad susikūrus Kijevo Rusios valstybei IX a. po Kristaus gimimo, Kremenecas įęjo į šios sudėtį. Be to pirmieji Kremeneco minėjimai yra 1064-ųjų lenkiškuose enciklopediniuose žodynuose. Nepaisant to dabar manoma, kad rašytiniuose šaltiniuose Kremenecas pirmą kart paminėtas Hipatijaus metraštyje kaip Haličo-Voluinės kunigaikštystės miestas.

1240-1241-ųjų metų žiemą prie miesto priartėjo chanas Batyjus kartu su mongolų orda, tačiau, išskirtinai nuo kitų pilių, nesugebėjo užgrobti Kremeneco tvirtovės ir kitų Haličo tvirtovių, pastatytų kunigaikščio Danieliaus Haličiečio. 1254 m. prie miesto Danielius Haličietis sumušė totorių chano Kuremsio kariuomenę. Po penkerių metų, 1259-aisiais, Danieliaus broliui Vasylkai vykdant ssusitarimus teko sugriauti pilį, kuri buvo atstatyta XIII a. pabaigoje.

Nuo XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Prie pilies statybos prisidėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Liubartas. 1431-aisiais Lietuvos didysis kunigaikštis Skirgaila suteikė Kremenecui Magdeburgo teisę.

1533 m. mieste dirbo žymus LDK visuomenės veikėjas Pranciškus Skorina,

XVII a. Kremenece pastatytas Dievo Apvaizdos vienuolynas, kurio sudėtyje 1636-aisias įkurta mokykla.

1648-ųjų rudenį kazokų pulkai vadovaujami pulkininko Maksimo Krivonoso priartėjo prie miesto bei apsupo jį. Spalį, po šešių savaičių trukusios apsupties, tvirtovė užimta, lenkų vadovybė patoko į nelaisvę. Kremenecas prarado savo gynybinę reikšmę, o tvirtovė buvo sugriauta. Šiandienai išsisaugojo pilies griūvėsiai.

1793-1917 metais įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. 1818 m. Kremenece įkurtas Voluinės licėjus – aukščiausia mokymosi įstaiga, pagal statusą buvusi lygi Vilniaus universitetui. Licėjuje buvo atitaryta didelė biblioteka kurią sudarė apie 50 000 knygų.

1917-1921 m. Ukrainos Liaudies Respublikos sudėtyje.

Nuo 1921 m. priklausė Lenkijai, 1939-ųjų – Ukrainos TSR. Nuo 1991-ųjų nepriklausomos Ukrainos miestas.

Miesto diena švenčiama gegužės 20.