Kretingos rajono savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Klaipėdos apskritis
Centras:	Kretinga
Įkūrimo data:	1950 m.
Meras:	Juozas Mažeika (1952)
Gyventojų:	40 982 (2011 m.)
Plotas:	989 km² (39)
Tankumas (2011):	41 žm./km²
Tinklalapis:	Savivaldybės tinklalapis
Vikiteka:	Kretingos rajono savivaldybėVikiteka
56° 09' 10‘’   21° 06' 00‘’ Kretingos rajonas 21° 42' 00‘’   55° 47' 10‘’

Kretingos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Centras – Kretinga.

Geografija

Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos.

Klimatas

Sausio vidutinė temperatūra -3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių.

Vandenys

Vidaus vandenys užima 2,25 proc. rajono savivaldybės teritorijos. Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji, telkšo Kašučių ežeras ir 30 tvenkinių, iš jų didžiausias – Lazdininkų tvenkinys. Sąrašas: Kretingos rajono ežerai

Miškai ir dirvožemiai

Miškingumas 35 proc. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai, juose daug beržų ir drebulių.

Savivaldybės teritorijos viduriniąja dalimi tarp Akmenos, Salanto ir Minijos upių, nuo šiaurinės iki pietinės ribos tęsiasi išplautžemių juosta, į rytus nuo jos ir pietvakarinėje dalyje – daugiausia balkšvažemiai. Yra palvažemių, šlynžemių, durpžemių, smėlžemių.

Saugomos teritorijos

Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botanikos zoologijos draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis.

Gamtos paminklai:

• botaniniai – Grūšlaukės, Galdiko, Vaineikupio ąžuolai, Salantų kaštonas
• geologiniai akmenys – Daubos kūlis, Kūlių Bobelė, Laumės Lova, Pelėkių akmuo

Istoriniai paminklai:

• Andulių piliakalnis, Dauginčių piliakalnis, Ėgliškių pilkapynas, Imbarės piliakalnis, Įpilties piliakalnis, Joskaudų piliakalnis, Kartenos piliakalnis, Kačaičių piliakalnis, Kretingos dvaras, Kurmaičių kapinynas, Kurmaičių piliakalnis, Laivių piliakalnis, Martynaičių piliakalnis, Nagarbos piliakalnis, Rūdaičių piliakalnis, Sauserių piliakalnis, Valėnų piliakalnis.

• 

  Kraštovaizdis ties Rūdaičiais

• 

  Akmena

• 

  Ąžuolynas prie Raguviškių

• 

  Akmuo Daubos kūlis

Istorija

Kretingos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai

2001 m. gyventojų surašymas

2009 m. gyvenvietės

2011 m. gyventojų surašymas

2016 m. gyvenvietės

2020 m. gyvenvietės

Išsamiau žr. Kretingos rajonas

Kretingos rajono savivaldybė įsteigta vietoje Kretingos rajono pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą, nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Kretingos rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Kretingos rajono Liaudies deputatų taryba. Kretingos rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Kretingos rajono savivaldybės tarybai.

1995–2010 m. Kretingos rajono savivaldybė buvo priskirta Klaipėdos apskričiai. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-12 įsteigtos 72 seniūnaitijos. 2017 m. įkurta Vydmantų seniūnija.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
2001	989	45688	6 kaimo seniūnijos	2 miestai 2 miesteliai 194 kaimai 1 glžk. stoties gyvenvietė 1 viensėdis
2011		41 345	8 seniūnijos	2 miestai, 2 miesteliai, 189 kaimai, 1 gel. stoties gyvenvietė, 1 viensėdis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.	2011 m.sur.
39 282	42 086	42 658	44 152	45 688	45 964	40 982
Demografinės raidos histograma 10 000 20 000 30 000 40 000 50 000 1959 1970 1979 1989 2001 2005 2011

Rajono gyventojų 97,6 proc. lietuviai, 0,7 proc. – rusai, 0,1 proc. – ukrainiečiai, taip pat gyvena baltarusiai, latviai, vokiečiai, lenkai. Miesto gyventojų 50,6 proc. Gyventojų vidutinis tankumas 46,6 žm./km². 89,5 proc. savivaldybės gyventojų yra katalikai, 1,1 proc. evangelikai liuteronai, 0,5 proc. – stačiatikiai, taip pat gyvena evangelikai reformatai, sentikiai ir kt.

Gyvenvietės

Rajone yra:

• 2 miestai – Kretinga ir Salantai;
• 2 miesteliai – Darbėnai ir Kartena;
• 196 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

• Kretinga – 21423
• Salantai – 1942
• Vydmantai – 1880
• Darbėnai – 1598
• Kūlupėnai – 1348
• Padvariai – 1254
• Kartena – 1022
• Kretingsodis – 1001
• Kurmaičiai – 646
• Grūšlaukė – 631

Ekonomika

Visoje savivaldybėje pagaminama 0,9 % Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išvystytas medienos apdirbimas, baldų gamyba (bendrovė „Akmena“), tekstilės dirbinių, alaus, kombinuotųjų pašarų, lesalų bei baltyminių vitamininių papildų gamyba („Kretingos grūdai“), linų perdirbimas („Žemaitijos linai“), žuvų apdirbimas („Ostsee Fish Kretinga“), statyba („Damba“, „Ringesta“, „Edija“). Bendrovė „Genčių nafta“ eksploatuoja naftą, „Tyras“ – Kalniškių durpyną (ruošia kraikines, kompostines durpes, t.p. durpes kurui). „Žemaitijos granitas“ ruošia skaldą, žvyrą ir kt. akmens produkciją. Didžiausias pramonės centras – Kretinga.

Žemės ūkis

Kurmaičiuose yra bendrovės „Vievio paukštynas“ filialas, Kluonaliuose auga vaismedžių medelynas. Žemės ūkio naudmenos užima 53,6 % A ploto, iš jų 87,1 % ariamoji žemė, 10,6 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2,4 % – sodai ir uogynai (2005 m.) 52,5 % pasėlių užima javai, 25,4 % – daugiametės žolės, 5,4 % – bulvės.

Savivaldybės teritorijoje užauginama 8,0 % visų Lietuvos linų, 2,0 % – bulvių, 1,9 % – daržovių, 1,1 % -javų (2005 m.) 2004 m. pagaminta 1,7 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7 % pieno), surinkta 7,1 % kiaušinių. Veisiama 1,5 % Lietuvos galvijų, 1,2 % kiaulių, 1,1 % arklių, 1,1 % avių ir ožkų (2005 m.) Bendrovėje „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ veisia lapės ir audinės.

Susisiekimas

Per savivaldybės teritoriją eina geležinkelis Vilnius – Klaipėda, plentai Šiauliai-Palanga, Gargždai-Kretinga, Kretinga-Skuodas, Klaipėda-Kretinga.

Visuomeninė infrastruktūra

Savivaldybės teritorijoje veikia 3 ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 16 medicinos punktų, 2 vaikų globos, laikino gyvenimo, pagyvenusių žmonių globos įstaigos. Yra 12 katalikų, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 20 kultūros centrų, 23 bibliotekos.

Savivaldybėje yra Kretingos muziejus, Vyskupo M. Valančiaus gimtinės (Nasrėnai), Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos istorijos muziejai, Orvidų sodyba muziejus (Gargždelėje).

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Kretingos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

• Viljandis, Estija

Švietimas ir ugdymas

Savivaldybėje veikia Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyrius, 2 meno, sporto, specialioji internatinė mokyklos, 3 darželiai – mokyklos, vaikų darželis, 5 lopšeliai -darželiai (2006 m.)

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005–2012 m.

Abiturientų skaičius (2005-2012)
100 200 300 400 500 600 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Kretingos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Baublių pagrindinė mokykla
• Darbėnų vidurinė mokykla
• Grūšlaukės pagrindinė mokykla
• Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla
• Kalniškių pagrindinė mokykla
• Kartenos vidurinė mokykla
• Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija
• Kretingos Marijono Daujoto vidurinė mokykla
• Kretingos Simono Daukanto pagrindinė mokykla
• Kretingos pranciškonų gimnazija
• Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla
• Laukžemės pagrindinė mokykla
• Piliakalnio pagrindinė mokykla
• Rūdaičių pagrindinė mokykla
• Salantų gimnazija
• Salantų specialioji mokykla
• Vydmantų vidurinė mokykla

Administracija

Savivaldybės seniūnijos

Atstovaujamoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Rajone yra 9 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):

• Darbėnų seniūnija (Darbėnai)
• Imbarės seniūnija (Salantai)
• Kartenos seniūnija (Kartena)
• Kretingos seniūnija (Kretinga)
• Kretingos miesto seniūnija (Kretinga)
• Kūlupėnų seniūnija (Kūlupėnai)
• Salantų miesto seniūnija (Salantai)
• Vydmantų seniūnija (Vydmantai)
• Žalgirio seniūnija (Raguviškiai)