Kristijonas III
| Kristijonas III dan. Christian III | |
|---|---|
| Danijos ir Norvegijos karalius. | |
| |
| Kristijonas III | |
.svg){kind=small} | |
|
| |
| Gimė | 1503 m. rugpjūčio 12 d. Gotorpas, Šlėzvigas |
| Mirė | † 1559 m. sausio 1 d. Koldingas |
|
| |
| Tėvas | Frederikas I |
| Danijos karalius | |
| Valdė | 1534-1559 m. |
| Pirmtakas | Frederikas I |
| Įpėdinis | Frederikas II |
| Norvegijos karalius | |
| Valdė | 1536-1559 m. |
| Pirmtakas | Frederikas I |
| Įpėdinis | Frederikas II |
|
| |
| Vikiteka | Kristijonas IIIVikiteka |
Kristijonas III (dan. Christian III, 1503 m. rugpjūčio 12 d. Gotorpas, Šlėzvigas – 1559 m. sausio 1 d. Koldingas) – 1534–1559 m. Danijos ir 1536–1559 m. Norvegijos karalius.
Biografija
Kilęs iš Oldenburgų dinastijos, Frederiko I sūnus, Frederiko II tėvas.
Karaliumi išrinktas per Liubeko intervenciją ir vidaus kovas dėl sosto (Grafų kivirčas). 1534–1536 m. numalšino valstiečių ir miestiečių sukilimą, nugalėjo Liubeko laivyną ir varžovo grafo Kristofo fon Oldenburgo kariuomenę. 1536 m. įkalino katalikų vyskupus, sekuliarizavo Bažnyčios turtus ir Danijoje bei Norvegijoje, iki 1550 m. ir Islandijoje įvedė liuteronybę.
Po norvegų sukilimo prieš reformaciją 1537 m. Norvegiją pavertė Danijos provincija. Sustiprino karaliaus valdžią, sukūrė stiprų karinį laivyną. Vykdė aktyvią, bet taikią užsienio politiką, išskyrus 1542–1544 m. karą su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Karoliu V, palaikė gerus santykius su Švedija. 1544 m. Šlėzvigą-Holšteiną padalijo į 3 dalis, dvi jų perdavė valdyti broliams.[1]
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Frederikas I |
 1534–1559 |
Po to: Frederikas II |
| Prieš tai: Frederikas I |
 1536–1559 |
Po to: Frederikas II |
| |||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
- ↑ Kristijonas III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 76 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||