Kristinas Astikas
Kristinas Astikas | |
---|---|
Astikai | |
Trimitai | |
| |
Gimė | 1363 m. Trakuose |
Mirė | † 1443 m. Kernavėje (?) |
| |
Tėvas | Sirputis |
Vaikai |
Kristinas Astikas (1363 m. Trakuose – 1442 ar 1443 m. Kernavėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino giminės,[1] Didikų Astikų giminės pradininkas. Spėjama, kad jis buvo Traidenio sūnaus Sirpučio sūnus.
Sūnūs Radvila Astikaitis ir Stanislovas (Stankus) Astikaitis pradėjo dvi garsias Lietuvos bajorų ir didikų dinastijas. Radvilos palikuonys pasivadino Radvilomis, o Stankaus – Astikais.
Valdė Užpalių ir Pienionių (netoli Kavarsko) seniūnijas, Kernavę, Musninkus, Šešuolius, Širvintas, Upninkus ir kt. dvarus tarp Šventosios upės ir Vilniaus.
Veikla
1419–1442 m. Vilniaus kaštelionas. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą nuo Lenkijos. 1398 m. kaip Užpalių vietininkas kartu su kitais bajorais pasirašė Salyno sutartį, tvirtino 1401 m. Vilniaus-Radomo sutartis, 1404 m. Racionžo sutartis, 1431 m. Skirsnemunės sutartis, 1432 m. Gardino sutartis, 1413 m. Horodlės susitarimą, 1411 m. Torunės sutartis, 1422 m. Melno taikos sutartis.
Rėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos bendradarbiavimo su Vokiečių ordinu politiką, jo deleguotas prie Nemuno 1431 m. tarėsi su Vokiečių ordino didžiuoju magistru Pauliu Rusdorfu. Dalyvavo 1431 m. Švitrigailos ir Jogailos derybose Lucke. Nuo 1432 m. rėmė Lietuvos didijį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį, 1432 m. Gardine ir 1434 m. Trakuose pasirašė jam du ištikimybės aktus. Nuo 1440 rėmė Lietuvos didįjį kunigaikštį Kazimierą ir jo kova su Mykolu Kęstutaičiu.[2]
Postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Mykolas Mingaila |
Vilniaus kaštelionas 1419–1442 |
Po to: Mykolas Kęsgaila Valimantaitis |
Šaltiniai
- ↑ Kristinas Astikas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis. - 389 psl.
- ↑ Kristinas Astikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 96 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|
|