Kristupas Radvila Jaunasis
Kristupas Radvila Jaunasis lenk. Krzysztof Radziwiłł młodszy | |
---|---|
Radvilos | |
Trimitai | |
| |
Gimė | 1585 m. kovo 22 d. Biržuose |
Mirė | † 1640 m. lapkričio 19 d. Svėdasuose |
| |
Tėvas | Kristupas Radvila Perkūnas |
Motina | Kotryna Tečinskaitė |
Sutuoktinis(-ė) | Ona Kiškaitė |
Vaikai |
Jonušas Radvila |
| |
Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
|
| |
Vikiteka | Kristupas Radvila JaunasisVikiteka |
Kristupas Radvila Jaunasis (lenk. Krzysztof Radziwiłł młodszy, 1585 m. kovo 22 d. Biržuose – 1640 m. lapkričio 19 d. Svėdasuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų – Dubingių giminės,[1] Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Tečinskaitės sūnus.
Nuo 1601 m. studijavo Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, vėliau Nyderlanduose mokėsi karybos.
Jaunystėje greta tėvo dalyvavo kare su Švedija bei 1617–1619 m. karuose su Rusija. Pasirodė esąs energingas ir talentingas karo vadas. 1615–1635 m. Lietuvos lauko etmonas. 1617–1618 m. ir 1621–1622 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenei kovose su Švedija. 1622 m. prie Mituvos atrėmė didesnės švedų kariuomenės, kuriai vadovavo pats karalius Gustavas Adolfas, puolimą.
Būdamas įsitikinęs reformatas tęsė tėvo ir senelio Mikalojaus Radvilos Rudojo pradėtus darbus. 1625 m. įsteigė aukštesniąją evangelikų reformatų mokyklą Kėdainiuose, 1626 m. Slucke. Tuo buvo nepatenkintas karalius Žygimantas Vaza, bet ir jis nedrįso kovoti su turtingiausia Lietuvos didikų gimine, kuri galėjo per trumpą laiką surinkti stipriausią kariuomenę tuometinėje Europoje. Santykiai su karaliumi dar labiau pašlijo, kai užsienyje buvo rasti vadinamieji Orleano užrašai, kuriuose buvo Kristupo apmąstymai, kad reikia nuversti Žygimantą ir karaliumi išrinkti Prancūzijos sosto įpėdinį Gustavą Orleanietį.
Mirus karaliui Žygimantui, kai buvo tariamasi dėl naujo karaliaus kandidatūros, 1632 m. birželio 22 – liepos 17 d. buvo išrinktas Seimo maršalka. Nors iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į Vladislovo Vazos išrinkimą karaliumi, tačiau vėliau rėmė visus jo žygius.
Pasižymėjo 1632–1634 m. kare su Rusija, kai vadovaudamas gerokai silpnesnei lietuvių kariuomenei, sugebėjo išlaikyti Smolensko apsiaustį ir aktyviais bei drąsiais veiksmais leido karaliui Vladislovui IV surinkti ir atvesti pagrindines kariuomenės jėgas. Nebijodamas būti atkirstas nuo pagrindinių jėgų užpuolė rusus iš užnugario, o tai ir lėmė jų kapituliaciją. Persekiodamas sumuštą kariuomenę ir trukdydamas surinkti naują, su savo raiteliais atliko drąsų reidą į Rusijos gilumą.
1633–1640 m. būdamas Vilniaus vaivada, stengėsi taikiai išspręsti tuo metu paaštrėjusisu konfliktus tarp katalikų, kuriuos kurstė jėzuitai, ir protestantų. 1635–1640 m. Lietuvos didysis etmonas.
Pasižymėjo ne tik kaip karybos praktikas, bet ir kaip teoretikas. 1624 m. lenkų kalba parašė knygą „Apmąstymai apie karo Livonijoje pradžią“.
Postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Mikalojus Hlebavičius |
Vilniaus kaštelionas 1633 |
Po to: Albertas Vladislovas Radvila |
Prieš tai: Leonas Sapiega |
Vilniaus vaivada 1633–1640 |
Po to: Jonušas Skuminas Tiškevičius |
Prieš tai: Martynas Žegockis |
ATR seimo maršalka 1632 |
Po to: Jokūbas Sobieskis |
Šaltiniai
- ↑ Kristupas Radvila Jaunasis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 304 psl.
Nuorodos
Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba
|
|
|