Kritinis mąstymas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

~ Kritinis mąstymas – mąstymas, kai prie problemos prieinama siekiant įvertinti žinių apie ją pagrįstumą ir aptikti silpnus, menkiau argumentuotus teiginius.

Mokslo filosofijoje ryškiu kritinio mąstymo atstovu buvo austrų filosofas Karlas Poperis, mokslo raidą vaizdavęs, kaip viena kitą keičiančių verifikuojamų ir falsifikuojamų mokslo teorijų kaitą.

Inteligentijos atstovai, tam tikra prasme, dėl tokio mąstymo būdo yra pasmerkti amžinai opozicijai, kadangi jie dėl turimo išsilavinimo ir kritinio mąstymo būdo paprastai geba suvokti silpnas egzistuojančių valdymo sistemų grandis bei jų trūkumus, o taip pat visuomenės raidos problemas ir siekia šalinti jas. Šiam mąstymui priešingybė yra autoritarinis mąstymas.

Kritiniam mąstymui tarpti objektyvias prielaidas sudaro mokslinių teorijų neadekvatumas stebimiems reiškiniams, jų problematiškumas, o taip pat sociumo netobulumas, neatitikimas tam tikroms vertybių sistemoms (humanizmo, demokratijos…).

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius.