Krono liga
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte. |
Krono liga - sisteminė uždegiminė virškinimo trakto liga, galinti pažeisti, bet kurią virškinimo trakto dalį. Tačiau dažniausiai pažeidžiama klubinė ir akloji žarnos.
Etiologija
Etiologija nėra aiški. Manoma, kad šios ligos atsiradimui, turi įtakos genetiniai, imuniniai ir aplinkos veiksniai. Dabar žinomi, kai kurie genai lemiantys Krono ligą, tai NOD2/CARD15 genas, kuris lokalizuojasi 16-oje chromosomoje. Šis genas koduoja baltymus dalyvaujančius atpažįstant žarnyno bakterijas. Skirtingi šio geno variantai, gali lemti Krono ligos išsivystymą, sukesnę ligos eigą, komplikacijas. Imuninę šios ligos prigimtį rodo tai, kad skiriant imunosupresantus, gaunamas teigiamas gydomasis poveikis. Iš aplinkos veiksnių rūkymas yra ligos išsivystymą skatinantis rizikos veiksnys, taip pat pakitusi žarnyno mikroflora.
Morfologiniai pokyčiai
Makroskopiniai pokyčiai: pažeidimai segmentiniai, t. y. ligos pažeisti gleivinės plotai kaitaliojasi su sveikais; įvairios išvaizdos pavienės opos atsirandančios nepakitusioje žarnos gleivinė; spindžio susiaurėjimai - galintys sukelti žarnos obstrukciją; fistulės tarp žarnų kilpų, su kitais organais, oda, išangės srities fistulės, komplikuotos infekcija. Mikroskopiniai pokyčiai: uždegiminė infiltracija per visą žarnos sienelę: gleivinę, pogleivį, raumeninį sluoksnį ir serozinį dangalą; epitelioidinės nekazeozinės granulomos.
Klinika
Krono ligai būdinga kintanti eiga - paūmėjimus, keičia neišreikštų simptomų ar besimptomiai epizodai, tačiau gali būti ir nuolat aktyvi ligos forma. Klinika priklauso nuo pažeistos virškinamojo trakto dalies. Dažniausi simptomai yra pilvo skausmas, viduriavimas (retai gali būti krauo išmatose), ir išangės srities pokyčiai. Iš bendrinių simptomų būdingas karščiavimas. Pilvo skausmas gali būti nuolatinis, jaučiamas dešinėje klubinėje sritye, dėl klubinės ir aklosios žarnos uždegiminių pokyčių; taip pat gali būti jaučiamas priepuolinis skausmas, su pykinimu ir vėmimu, dėl dalies žarnos obstrukcijos. Būdingi išangės srities pokyčiai: įplėšos, fistulės, abscesai. Ekstraintestinaliniai simptomai: anemia, svorio kritimas, artritas, mazginė eritema, stomatitas, pyoderma gangrenosum, amiloidozė.
Diagnostika
Laboratorinai tyrimai: geležies stokos anemija, megaloblastinė anemija dėl vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo; leukocitozė; padidejęs CRB, ENG; koprologinis tyrimas: leukocitai, eritrocitai kolito metu; steatorėja dėl malabsorbcijos; hipoalbuminemija. Kolonoskopija - storosios žarnos gleivinė apžiūrima endoskopu, nustatomi būdingi makroskopiniai morfologiniai pokyčiai:pažeidimų segmentiškumas, opos. Kolonoskopijos metu galima paimti biopsiją, biopsijos medžiagoje ieškoma mikroskopinių pokyčių būdingų Krono ligai (žiūr. aukščiau). Rentgeno tyrimai - pasažinio plonosios žarnos tyrimo ar enterokolizės metu galima nustatyti Krono ligai būdingus pokyčius. Echoskopija ar kompiuterinį tomografija - vertingi nustatant ir vertinant pūlinius, fistules.
Gydymo principai
Medikamentinis Priklauso nuo ligos eigos ir sunkumo - esant nesunkai ligos formai skiriamas mesalazinas, tai aminosalicilatas, kuris pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu. Kartais skiriami antibiotikai, kurie gali padėti sukelti Krono ligos remisiją. Jeigu neveiksmingas mesalazinas ir/arba antibiotikai skiriami gliukokortikoidai - prednizolonas, budenozidas. Jegu Krono liga vidutinės ar sunkios formos gydoma sistemmiškai skiriamais gliukokortikoidais ir imunosupresantais pvz.: azatioprimu ar metotreksatu. Galima taikyti ir biologinę terapiją - anti-TNF monokloninius antikūnius.
Chirurginis gydymas
Gydomos Krono ligos komplikacijos: žarnos perforacija ir peritonitas, masyvus kraujavimas, toksinė didelė gaubtinė žarna, žarnų obstrukcija, sukeliantį mechaninį žarnyno nepraeinamumą, vidinės ir išorinės žarnų fistulės, pilvo ertmės abscesai.
| ||||||