Kudirkos Naumiestis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kudirkos Naumiestis
   KudirkosNaumiestis.jpg   
Knaumiestis baznycia.jpg

Kudirkos Naumiestis
54°46′26″N 22°51′50″E / 54.774°N 22.864°E / 54.774; 22.864 (Kudirkos Naumiestis)Koordinatės:54°46′26″N 22°51′50″E / 54.774°N 22.864°E / 54.774; 22.864 (Kudirkos Naumiestis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kudirkos Naumiesčio seniūnija
Gyventojų: 1 444 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kudìrkos Naũmiestis
Kilmininkas: Kudìrkos Naũmiesčio
Naudininkas: Kudìrkos Naũmiesčiui
Galininkas: Kudìrkos Naũmiestį
Įnagininkas: Kudìrkos Naũmiesčiu
Vietininkas: Kudìrkos Naũmiestyje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-71049


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kudirkos NaumiestisVikiteka

Kudirkos Naumiestis – miestas Šakių rajono savivaldybėje, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1783 m. baroko stiliumi.
Legenda cmentarz.svg Hitlerizmo aukų kapinės
SilentHillFilmCultSymbol.svg 2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.
Legenda pomnik.svg Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas. Paminklas pastatytas 1934 m. (skulptorius Vincas Grybas).
  • Vinco Kudirkos kapas miesto kapinėse.
  • Vytauto Didžiojo paminklas, pastatytas 1930 m. (skulptorius V. Grybas, bareljefo autorius – skulptorius P. Rimša, Vyčio – skulptorius J. Zikaras. 1967 m. paminklas nugriautas, 1990 m. atstatytas.
  • Savamokslio skulptoriaus Prano Sederevičiaus betono skulptūrų ansamblis – didžiuliai žirgai ir žymių Lietuvos žmonių biustai.
  • Paminklas Lietuvos partizanams, pastatytas 1995 m. prie bažnyčios (architektas A. Kubilius).
  • Vinco Kudirkos tiltas. Manoma, kad šis tiltas per Šešupę, vedantis link Mažosios Lietuvos žemių, yra minimas V. Kudirkos satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“.[3] Jis buvo pastatytas 1877 m. kaip medinis tiltas, kuris 1939 m. buvo nugriautas, o jo vietoje pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas, pavadintas V. Kudirkos garbei.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Kudirkos Naumiesčio biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-71049)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kudirkos Naumiesčio gimnazijos muziejus
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu

Miestas įsikūręs Šešupės ir Širvintos upių santakoje, pasienyje su Kaliningrado sritimi.



Istorija[taisyti]

XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Nova Volios (Virbalio) inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1644 m. įkurtas Naumiesčio basųjų karmelitų vienuolynas, kuriam priskirta ir bažnyčia.

1661 m. daug gyventojų mirė nuo maro. 1781 m. minima pirmoji mokykla. 1784, 1803, 1881 m. didelė miesto dalis sudegė.

XIX a. 4-ajame dešimtmetyje įsteigtas stiklo fabrikas, vėliau įkurta verpykla, 1840 m. įsteigtas šerių valymo fabrikas. 1880 m. pastatyta Kudirkos Naumiesčio sinagoga, įkurta žydų mokykla – tuo metu žydai sudarė apie 3/4 miesto gyventojų. 1877 m. pastatytas medinis tiltas per Šešupę. XIX a. pabaigoje veikė linų šukavimo įmonė. 1913 m. pastatyta Kudirkos Naumiesčio cerkvė.

1934 m. miestui suteiktas dabartinis pavadinimas – Kudirkos Naumiestis. 1939 m. medinis tiltas per Šešupę perstatytas iš gelžbetonio.

Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas. Pats Kudirkos Naumiestis taip pat smarkiai nukentėjo – karo nepaliesti liko tik 20 proc. miesto namų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu, 19501959 m. buvo rajono centras. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys Naujosios Valios vaitystė Jurbarko seniūnija
15611643 m. ?
18371867 m. ? Marijampolės apskritis Augustavo gubernija
18671915 m. ? Naumiesčio apskrities centras Suvalkų gubernija
1919 m. Kudirkos Naumiesčio valsčiaus centras Šakių apskritis
19191950 m. apskrities pavaldumo miestas
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Naumiesčio rajono centras Kauno sritis
19531959 m.
19591995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Būblelių apylinkės centras Šakių rajonas
1995 Kudirkos Naumiesčio seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybė Marijampolės apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Vytauto Didžiojo paminklas Kudirkos Naumiestyje

Miesto vardo istorija įdomi tuo, kad beveik visą laiką tai buvo asmenvardinis vietovardis.

Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kuriais šaltiniais šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).

XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo.[6] XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka minimi miestą kaip Naupilė (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1900 m. miestas vadintas Naumiesčiu, nors įvairūs šaltiniai miestą vadino Vladislavovu iki pat 1917 m.

1934 m. miestui suteiktas dabartinis vardas – Kudirkos Naumiestis, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1892 m. ir 2011 m.
1892 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m.
9 000 3 067 2 574 2 486 2 300
1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
2 100 2 090 2 061 1 997 1 732
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės[taisyti]

Paminklas V. Kudirkai
  • Kudirkos Naumiestyje 1895–1899 m. gyveno dr. Vincas Kudirka (1858–1899), čia ir palaidotas. Paskutinius mėnesius jis praleido namelyje, kuris stovėjo dabartinės V. Kudirkos mokyklos vietoje.
  • Juozas Čepukaitis (1870–1923), rašytojas.
  • Jonas Pakalka (1894–1982), kooperatininkas, visuomenės veikėjas.
  • Vladimiras Gavriušinas (1951–), fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Virginija Kirvelienė (1955–), dailininkė tekstilininkė.
  • Juozas Sodaitis (1917–), rašytojas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, dailininkas grafikas.

Patarlės[taisyti]

{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Kudirkos Naumiestis |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}

Sportas[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Kudirkos Naumiestis. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Владиславовъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 658 psl. (rus.){{#subobject:Kudirkos Naumiestis (Владиславовъ, ESBE) |Straipsnis=Kudirkos Naumiestis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Владиславовъ |Žodyno tomas=Т. 6А (12) |Žodyno puslapis= 658 psl. }}
  3. Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. - Kaunas: Šviesa, 1990. - 432 psl.
  4. Kudirkos Naumiestis SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Kudirkos Naumiestis loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 111 psl.
  • Kudirkos Naumiestis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 940 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 188 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 90% (+8977-585=8392 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 19% (+1885-313=1572 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti