Kudirkos Naumiestis

Kudirkos Naumiestis

Koordinatės:54°46′26″N 22°51′50″E / 54.774°N 22.864°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3

Respublika:

Lietuva

Apskritis:

Marijampolės apskritis

Savivaldybė:

Šakių rajono savivaldybė

Seniūnija:

Kudirkos Naumiesčio seniūnija

Gyventojų:

1 381 (2021 m.)

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kudìrkos Naũmiestis
Kilmininkas:	Kudìrkos Naũmiesčio
Naudininkas:	Kudìrkos Naũmiesčiui
Galininkas:	Kudìrkos Naũmiestį
Įnagininkas:	Kudìrkos Naũmiesčiu
Vietininkas:	Kudìrkos Naũmiestyje

Istoriniai pavadinimai

rus. Владиславовъ^[2]

Pašto kodas:

LT-71049

Filmuota medžiaga.^[1]

Vikiteka:

Kudirkos NaumiestisVikiteka

Kudirkos Naumiestis – miestas Šakių rajono savivaldybėje, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1783 m. baroko stiliumi.

Buvęs Kudirkos Naumiesčio basųjų karmelitų vienuolynas
Buvusi Kudirkos Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1843 m., nuo 1953 m. – kultūros namai.

Hitlerizmo aukų kapinės

2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso Kudirkos Naumiesčio piliakalnis.

Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas. Paminklas pastatytas 1934 m. (skulptorius Vincas Grybas).

Vinco Kudirkos kapas miesto kapinėse.
Vytauto Didžiojo paminklas, pastatytas 1930 m. (skulptorius V. Grybas, bareljefo autorius – skulptorius P. Rimša, Vyčio – skulptorius J. Zikaras. 1967 m. paminklas nugriautas, 1990 m. atstatytas.
Savamokslio skulptoriaus Prano Sederevičiaus betono skulptūrų ansamblis – didžiuliai žirgai ir žymių Lietuvos žmonių biustai.
Paminklas Lietuvos partizanams, pastatytas 1995 m. prie bažnyčios (architektas A. Kubilius).
Vinco Kudirkos tiltas. Manoma, kad šis tiltas per Šešupę, vedantis link Mažosios Lietuvos žemių, yra minimas V. Kudirkos satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“.^[3] Jis buvo pastatytas 1877 m. kaip medinis tiltas, kuris 1939 m. buvo nugriautas, o jo vietoje pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas, pavadintas V. Kudirkos garbei.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija

Kudirkos Naumiesčio biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-71049)

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kudirkos Naumiesčio gimnazijos muziejus

Vinco Kudirkos muziejus, pastatytas 1998 m. (architektas Audrys Ambrasas), Kudirkos g. 29.

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu

Miestas įsikūręs Šešupės ir Širvintos upių santakoje, pasienyje su Kaliningrado sritimi.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Kudirkos Naumiestis OpenStreetMap žemėlapyje

Kudirkos Naumiestis TSRS topografiniame žemėlapyje^[4]^[5].

	'00	'10	'20	'30	'40	'50	'60	'70	'80	'90
1800s	1808	1812	1822	1832	1842	1854	1867	1871	1885	1896
1900s	1909	1915	1922	1936	1940 1942	1954	1967	1975	1985	1990
OpenStreetMap

Istorija

XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Nova Volios (Virbalio) inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1644 m. įkurtas Naumiesčio basųjų karmelitų vienuolynas, kuriam priskirta ir bažnyčia.

1661 m. daug gyventojų mirė nuo maro. 1781 m. minima pirmoji mokykla. 1784, 1803, 1881 m. didelė miesto dalis sudegė.

XIX a. 4-ajame dešimtmetyje įsteigtas stiklo fabrikas, vėliau įkurta verpykla, 1840 m. įsteigtas šerių valymo fabrikas. 1880 m. pastatyta Kudirkos Naumiesčio sinagoga, įkurta žydų mokykla – tuo metu žydai sudarė apie 3/4 miesto gyventojų. 1877 m. pastatytas medinis tiltas per Šešupę. XIX a. pabaigoje veikė linų šukavimo įmonė. 1913 m. pastatyta Kudirkos Naumiesčio cerkvė.

1934 m. miestui suteiktas dabartinis pavadinimas – Kudirkos Naumiestis. 1939 m. medinis tiltas per Šešupę perstatytas iš gelžbetonio.

Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas. Pats Kudirkos Naumiestis taip pat smarkiai nukentėjo – karo nepaliesti liko tik 20 proc. miesto namų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950–1959 m. buvo rajono centras. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys	Naujosios Valios vaitystė	Jurbarko seniūnija
1561–1643 m.	?	Jurbarko seniūnija
1837–1867 m.	?	Marijampolės apskritis	Augustavo gubernija
1867–1915 m.	?	Naumiesčio apskrities centras	Suvalkų gubernija
1919 m.	Kudirkos Naumiesčio valsčiaus centras	Naumiesčio apskrities centras	Šakių apskritis
1919–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas		Šakių apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naumiesčio rajono centras	Kauno sritis
1953–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naumiesčio rajono centras
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Būblelių apylinkės centras	Šakių rajonas
1995–	Kudirkos Naumiesčio seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis

Pavadinimo kilmė

Vytauto Didžiojo paminklas Kudirkos Naumiestyje

Miesto vardo istorija įdomi tuo, kad beveik visą laiką tai buvo asmenvardinis vietovardis, nors vardas keitėsi ne vieną kartą.

Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kuriais šaltiniais šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).

XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo.^[6] XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka minimi miestą kaip Naupilė (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1900 m. miestas vadintas Naumiesčiu, nors įvairūs šaltiniai miestą vadino Vladislavovu iki pat 1917 m.

1934 m. miestui suteiktas dabartinis vardas – Kudirkos Naumiestis, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2021 m.

1857 m.

1892 m.

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1974 m.

5 516

9 000

4 595

3 067

2 574

2 486

2 300

1976 m.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.

-

2 100

2 090

2 061

1 997

1 732

1 381

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Paminklas V. Kudirkai

Kudirkos Naumiestyje 1895–1899 m. gyveno dr. Vincas Kudirka (1858–1899), čia ir palaidotas. Paskutinius mėnesius jis praleido namelyje, kuris stovėjo dabartinės V. Kudirkos mokyklos vietoje.
Juozas Čepukaitis (1870–1923), rašytojas.
Jonas Pakalka (1894–1982), kooperatininkas, visuomenės veikėjas.
Vladimiras Gavriušinas (1951–), fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Virginija Kirvelienė (1955–), dailininkė tekstilininkė.
Juozas Sodaitis (1917–), rašytojas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, dailininkas grafikas.

Patarlės

Sportas

FK Sklypas Kudirkos Naumiestis (futbolas)

Šaltiniai

↑ Kudirkos Naumiestis. Vietovės.lt. Video YouTube.
↑ Владиславовъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 658 psl. (rus.){{#subobject:Kudirkos Naumiestis (Владиславовъ, ESBE) |Straipsnis=Kudirkos Naumiestis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Владиславовъ |Žodyno tomas=Т. 6А (12) |Žodyno puslapis= 658 psl. }}
↑ Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. - Kaunas: Šviesa, 1990. - 432 psl.
↑ Kudirkos Naumiestis SSRS genštabas 1985–1990 m.
↑ Kudirkos Naumiestis loadmap.net
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 111 psl.

Kudirkos Naumiestis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 940 psl.
153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 188 psl.

Kudirkos Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 419 psl.
Kudirkos Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 230 psl.
Kudirkos Naumiestis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 234 psl.
Kudirkos Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 333 psl.
Kudirkos Naumiestis (sud. Danutė Lisauskaitė). – Kaunas: Adaksita, 2004. – 16 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-02-3
Žemėlapiai
Heritage.lt

[1] Kudirkos Naumiestis. Vietovės.lt. Video YouTube.

[ESBE-2] Владиславовъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 658 psl. (rus.){{#subobject:Kudirkos Naumiestis (Владиславовъ, ESBE) |Straipsnis=Kudirkos Naumiestis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Владиславовъ |Žodyno tomas=Т. 6А (12) |Žodyno puslapis= 658 psl. }}

[3] Vincas Kudirka: poezija, proza, publicistika. - Kaunas: Šviesa, 1990. - 432 psl.

[4] Kudirkos Naumiestis SSRS genštabas 1985–1990 m.

[5] Kudirkos Naumiestis loadmap.net

[6] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 111 psl.

[2]

[1]

[3]

[4]

[5]

[6]