Kujunis
| Kujunis | |
|---|---|
| Ilgis | 618/850 km |
| Baseino plotas | 50 347/83 000 km² |
| Vidutinis debitas | 3000 m³/s |
| Ištakos | Gvianos plokščiakalnis |
| Žiotys | Esekibas/Atlanto vandenynas |
| Šalys | Venesuela, Gajana |
Kujunis (isp. Río Cuyuní) – upė Pietų Amerikos šiaurėje, Gajanoje ir Venesueloje. Prasideda Kanaimos nacionaliniame parke ir aukštupyje teka Gvianos plokščiakalniu kur sudaro daug slenksčių ir krioklių[1]. Teka į šiaurę, netoli El Dorado pasuka į rytus ir sudaro Venesuelos-Gajanos sieną. Toliau teka džiunglėmis apaugusia Gvianos žemuma kur vaga išplatėja, sudaro meandras. Ties Bartika susilieja su Mazarunio ir Esekibo upėmis ir bendra estuarija įteka į Atlanto vandenyną.
Pagrindiniai intakai – Venamas, Botanamas. Kujunio baseine randama aliuvinio aukso. Gajanoje ant upės įrengta Kamarijos hidroelektrinė.
Šaltiniai
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 243 psl.{{#subobject:Kujunis (GEC) |Straipsnis=Kujunis |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Kujunis |Žodyno puslapis= 243 psl. |}}
| ||||||