Kuna (Rusia)
Kuna – senovės Rusios pinigų apskaitos ir svorio vienetas, moneta.
Pinigų apyvarta Rusioje prasidėjo IX a. pradžioje, kai į Rusios žemes ėmė masiškai įvežti Rytų dirhamus, svėrusius 2,73 g. Dirhamo santykis su grivina, kurios masė buvo 68,22 g, buvo 1:25. Rusioje šias monetas ėmė vadinti kunomis.[1]
Vėliau Rusios apyvartoje pasirodė sidabrinės monetos iš Vakarų Europos, ir kunomis ėmė vadinti europinius denarus. Kunomis ėmė vadinti pinigus bendrąja prasme.[2].
Etimologija
Dažniausiai žodžio rus. куна kilmė siejama su kiaunių kailiukais, tada buvusiais labai vertingais. Tačiau yra ir kitų hipotezių.
Akademikas Valentinas Janinas (Валентин Лаврентьевич Янин) rašė apie termino куна ryšį su Romos monetomis ir teigė, kad šis terminas žinomas ne tik slavams, bet ir kitoms tautoms, kurios naudojo romėnų denarus. Žodis angl. coin reiškia 'moneta', o senojoje fryzų kalboje skilling cona irgi reiškė moneta. XIX a. archeologas ir numizmatas Ivanas Tolstojus kuną siejo su lot. cuneus 'pleištas'. V. Dalio žodyne „Толковый словарь живого великорусского языка“ yra du žodžiai куна. Pirmasis, Riazanės ir Tambovo sričių dialektizmas, yra kirčiuotas pirmame skiemenyje, o antrasis – antrajame. Antrasis reiškia 'kiaunė; piniginis ženklas laikais, kai voverių, kiaunių ir sabalų kailiai buvo naudojami vietoj pinigų'. O pirmasis variantas reiškia 'sauja, rieškučios'. Beje, graikiškas žodis gr. δραχμή, drachma irgi reiškia tą patį.[3].
Kursas
Kaip senovės Rusios piniginis vienetas kuna X-XI a. buvo lygi 1/25 grivinos: 1 kuna = 1/25 grivinos = 2 rezanos = 4-6 vekšos. Vėliau, iki XV a. pradžios, kuna buvo lygi 1/50 grivinos.
Šaltiniai
| ||||||