Kupiškio etnografijos muziejus
Kupiškio etnografijos muziejus – muziejus Kupiškyje, nuo 1984 m. veikiantis didikų Čartoriskių įsteigtos buvusios mokyklos akmens mūro pastate, statytame 1823 m., Gedimino g. 2.
Istorija
1937 m. Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo valdyba pradėjo rinkti eksponatus. 1941 m. spalio mėn. sudaryta komisija muziejui įsteigti, muziejus įsteigtas 1942 m. lapkričio mėn. Kupiškio muziejaus vedėju paskirtas mokytojas Povilas Spudas, skirtas buvęs savivaldybės pastatas Turgaus g. ir linų sandėlis. 1943 m. vasario mėn. muziejus atidarytas.
1945 m. sovietinė valdžia patalpas atėmė, pradėta grobstyti eksponatus. Stefanijos Glemžaitės rūpesčiu dalį jų pavyko išsaugoti. Tik 1962 m. Kupiškyje įkurtas Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialas, nuo 1986 m. Kupiškio etnografijos muziejus. Nuo 1996 m. priklauso Kupiškio rajono savivaldybei.
Veikla
Renka, saugo, tiria ir eksponuoja krašto archeologijos, numizmatikos, buities ir etnografijos, meno, raštijos bei fotografijos medžiagą. Vykdo edukacinę veiklą, rengia dailės ir tautodailės, fotografijos ir kitų parodas. Muziejuje sukaupta apie 30 000 eksponatų (2006 m.); saugoma daug tautosakos, etnografinės ir dokumentinės medžiagos.
Veikia etnografinė XIX a. pab. – XX a. pr., senosios ir šiuolaikinės tautodailės ekspozicijos. Parengta ekspozicijų apie kraštotyrininkių Elvyros, Stefanijos ir Mikalinos Glemžaičių, visuomenės veikėjų Viktorijos ir Broniaus Tūbelių (eksponuojami dail. Adomo Varno tapyti portretai) gyvenimą ir veiklą. [1]
Muziejus turi 3 padalinius:
- Adomo Petrausko muziejus
- Dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerija
- Laukminiškių kaimo muziejus
Direktoriai
- Povilas Spudas – 1942–1944 m.
- Albinas Kriauza – 1944 m.
- Violeta Aleknienė – nuo 1996 m.
Šaltiniai
- ↑ Kupiškio etnografijos muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 281 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
|