Kupiškio piliakalnis
| Kupiškio piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Kupiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Kupiškio seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Aukštupėnai | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aikštelės apimtis, m | 110×40 | |
| Priešpilis | gyvenvietė | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. 1-oji pusė – XIV a. | |
| Žvalgymo metai | 1943 m., 1968 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 5273 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A525K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR555 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Kupiškio piliakalnis (arba Aukštupėnų piliakalnis) stūkso Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Kupiškio, Lėvens kairiajame krante, ties jo santaka su Aukštupio upeliu.[1] Pasiekiamas nuo Kupiškio bažnyčios šiaurinio galo važiuojant 250 m į šiaurės vakarus Muziejaus gatve, pavažiavus į dešinę Piliakalnio gatve 500 m. Prie piliakalnio šiaurės rytų papėdės galima privažiuoti Pergalės ir Vėžionių gatvėmis, iš jos pasukus į kairę vakarų kryptimi link užtvankos, kur yra mašinų stovėjimo aikštelė.
Kupiškio arba Aukštupėnų piliakalnis yra į šiaurę nuo Kupiškio, ties Lėvens santaka su Aukštupio upeliu. Piliakalnio aikštelė pailga, 110 m ilgio ir 40 m pločio, XIX a. buvo ariama[2]. Pietiniame pakraštyje išliko pylimo liekanų. Šiaurės rytų ir pietiniame šlaituose yra 280 m ilgio ir 1,8 m aukščio pylimas. Pietiniame ir rytiniame šlaituose rasta senovinės gyvenvietės liekanų, lipdytos keramikos.
Piliakalnis
Iš šiaurės piliakalnį juosia Aukštupio, iš vakarų – Lėvens slėnis, iš rytų - dauba, pietinėje pusėje yra aukštuma. Aikštelė pailga, 110×40 m dydžio, XIX a. buvo ariama. Aikštelės pietiniame pakraštyje buvo pylimas, išliko jo liekanų. Šiaurės rytų ir pietiniame šlaite, 4–4,5 m žemiau aikštelės krašto, yra apie 280 m ilgio ir 1,8 m aukščio pylimas, kurio galai siekia apie 50 m ilgio terasą. Aukščiau terasos piliakalnio šlaitas status, nulygintas, žemiau – natūralus. Aikštelė ir piliakalnio rytinis šlaitas apardyti per Pirmąjį pasaulinį karą iškastų apkasų.
Tyrimai
Piliakalnį 1943 m. aprašė Petras Tarasenka, jo žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, 1989 m. tyrė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėje rasta senovinė gyvenvietė, joje rasta lipdytos grublėtu paviršiumi keramikos.[3]
Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Bakšėnų piliakalnis 9 km Likalaukių piliakalnis 11 km |
Papilys 28 km Žiobų piliakalnis 24 km |
Moškėnų piliakalnis 35 km Martyniškių piliakalnis 33 km |
| |||||||
| Kiūčių piliakalnis 42 km |
|
Kerelių piliakalnis 11 km Vaduvų piliakalnis 18 km | |||||||||
| Stirniškio piliakalnis 12 km | Šeimyniškėlių piliakalnis 34 km | Papilių piliakalnis (Kupiškis) 9 km Gaigalių piliakalnis 11 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 33
- ↑ Aukštupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 280 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Aukštupėnų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 280 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906.
- Kšivickis L. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
| ||||||