Kurmaičiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Kurmaičiai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Kurmaičiai200906165.JPG

Kurmaičiai
Koordinatės:55°55′52″N 21°15′50″E / 55.931°N 21.264°E / 55.931; 21.264 (Kurmaičiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Kretingos seniūnija
Gyventojų: 564 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kùrmaičiai
Kilmininkas: Kùrmaičių
Naudininkas: Kùrmaičiams
Galininkas: Kùrmaičius
Įnagininkas: Kùrmaičiais
Vietininkas: Kùrmaičiuose


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KurmaičiaiVikiteka

Kurmaičiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kretingos, abipus Akmenos upės (Kurmaičių ir Padvarių tvenkinių). Seniūnaitijos centras.

Veikia Kurmaičių pradinė mokykla (nuo 1993 m.), Kurmaičių biblioteka, kultūros namai (nuo 1961 m.), medicinos punktas, paštas (LT-97017) (nuo 1960 m.), UAB P. Varkojis ir Ko, UAB Navaba, AB Vievio paukštynas filialas. Kaimo vakariniu pakraščiu eina geležinkelis KretingaSkuodas. Stūkso Kurmaičių piliakalnis.

Istorija[taisyti]

Kurmaičių tvenkinys

Pirmieji gyventojai kaime apsigyveno neolite. Apie tai liudija virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su laiviniu kovos kirviu,[3] rastas žvyro karjere.

Gausi bendruomenė gyveno I tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje – I tūkstantmečio I pusėje. Ją mena išlikę pilkapiai, kapinynas ir piliakalnis, kuriame taip pat veikė alkvietė.

Rašytiniuose šaltiniuose Kurmaičiai pirmą kartą paminėti 1566 m. Kaimo pavadinimas asmenvardinės kilmės, kilęs iš pirmojo naujakurio Kurmio vardo. Kaimas priklausė Kretingos valsčiui ir buvo vaitijos centras. Valstiečiai valdė 75 valakus žemės, iš kurių 54 valakai buvo ariami. 1566 m. kaime gyveno 82, 1572 m. – 48 šeimos. XVIII a. kaimo žemių pietinėje dalyje įsikūrė vienkieminis Tintelių užusienis, pirmąkart paminėtas 1771 m.

XVIXIX a. kaimas turėjo 4 kapines, kurių ankstyviausios yra pietiniame pakraštyje, prie Akmenos upės, į tvenkinį įsiterpiančiame kyšulyje.[4]

1827 m. kaime buvo 30 katalikų kiemų, 1846 m. – 28 dūmai, 1857 m. – 20 katalikų kiemų. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Nikolajui Zubovui mokėjo 113 valstiečių. Nuo 1861 m. kaimas buvo Kretingos valsčiaus Kurmaičių seniūnijos, o 19401941 ir 19441968 m. – Kurmaičių apylinkės administracinis centras.

19351937 m. išskirstytas į vienkieminius ūkius.[5] Tarpukariu Kurmaičiuose pradėjo veikti didžiausias Kretingos apskrityje žvyro karjeras. Iš jo link Kretingos buvo nutiestas siauras geležinkelis, kuriuo buvo gabenamas žvyras geležinkelio TelšiaiKretinga statybai ir kt. poreikiams. Kasant žvyrą karjere buvo aptiktas mamuto dantis bei neolito laikotarpio žmogaus kapas. Prieš karą ir pokariu kaimo pietiniame pakraštyje prie Akmenos upės stovėjo vandens malūnas.

19481951 m. į Sibirą ir Rusijos Tolimuosius Rytus buvo ištremta 46 žmonės – Baltmiškių, Baužių, Beržanskių, Bružų, Dauginčių, Jonušų, Juškų, Kiesų, Markų, Šilų šeimos, A. Katkus ir L. Šikšnienė.[6]

1949 m. įkurtas „Žemaičių tiesos“ kolūkis (pirmasis pirmininkas Pranas Perkumas). Vietoje jo 1959 m. įsteigtas Kurmaičių tarybinis ūkis (pirmasis direktorius Jonas Jonuškis), kuris 1966 m. pertvarkytas į paukštininkystės tarybinį ūkį. Kaime buvo pastatyta lentpjūvė, paukštininkystės kompleksas, atidarytas ryšių skyrius, biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas, vaikų darželis (1981 m.).[7] 1988 m. apie kaimą susuktas dokumentinis filmas.

Vykdant agrarinę reformą, paukštininkystės ūkis buvo išskaidytas į žemės ūkio bendroves, o paukštyno kompleksą 1995 m. įsigijo AB „Vievio paukštynas“.

1994 m. verslininkas Pranas Varkojis įkūrė UAB P. Varkojis ir Ko, kuri užsiima medinių langų, durų, baldų, sodo namelių gamyba.[8]

1995 m. gyvenvietės centre Tūbausių bažnyčios kunigo, pranciškono tėvo Leopoldo Šeifelės iniciatyva pastatytas kaimo kryžius (2008 m. atnaujintas), simbolizuojantis lietuvių tautos kančias ir viltis.[9]

2002 m. pradėjo UAB Navaba skalbykla, teikianti ekologiškas skalbimo paslaugas.[10]

2003 m. įregistruota kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai.[11]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1857 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.
231 184 271 339 353 381
1979 m.sur. 1985 m.[13] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
474 538 673 758 564 -

Žymūs žmonės[taisyti]

Kurmaičiuose gimė:

Sportas[taisyti]

19711980 m. gyvavo kaimo futbolo komanda FK Kurmaičiai, kuri 1971 m. TSRS kaimo pirmenybėse užėmė 2-ąją vietą.

Kultūros paveldas[taisyti]



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kurmaičiai OpenStreetMap žemėlapyje

Kurmaičiai TSRS topografiniame žemėlapyje[14][15].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+10915-387=10528 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+23-168=-145 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius (+0-40=-40 wiki spaudos ženklai).