Kvadrantas (moneta)

275-270 m. pr. m. e. leistas kvadrantas. Abiejose pusėse atvaizduotas bėgantis šernas. Svoris 80,18 g.

225-217 m. pr. m. e. leistas kvadrantas. Vienoje pusėje Herkulio galva, kitoje pusėje - galeros priekis.

Kvadrantas (lot. quadrans 'ketvirtis') – smulki bronzinė Romos moneta, verta ¹⁄₄ aso.

Lieti kvadrantai buvo gaminami su trimis iškilais taškais, kurie rodė, kad kvadrantas vertas 3 uncijų. Averse dažniausiai buvo pavaizduotas Herkulio biustas, o reverse - galeros priekis. Tokios pat vertės kvadrantus liejo kiti Centrinės Italijos miestai.

Po 90 m. pr. m. e. bronzines monetas ėmė gaminti pagal semuncijų standartą, ir kvadrantai pasidarė žemiausios vertės to meto Romos monetos. Kvadrantus taip pat vadino teruncijumi (lot. teruncius 'trys uncijos'). Graikiškai kvadrantus vadino κοδράντης.

Kvadrantus retkarčiais gamino iki Antonino Pijaus laikų (138-161 m.). Skirtingai negu kitos Romos imperijos monetos kvadrantai retai buvo gaminami su imperatoriaus atvaizdu.

• Vecchi 283.jpg

  Teruncijus, kaldintas apie 220 m. pr. m. e. Liucerijos kalykloje. Skersmuo 27 mm, svoris 22,63 g. Vienoje pusėje aštuonkampė žiedą primenanti žvaigždė, kitoje - delfinas, virš kurios trys taškai

• RIC 0465.jpg

  Augusto kvadransas, kaldintas 5 m. pr. m. e. Romos kalykloje. Averse pavaizduotas altorius.

• 

  Domiciano kvadransas

Vikiteka